plė́sčioti, -ioja, -iojo
1. mosikuoti, skėsčioti: Vaikas plė́sčio [ja],
t. y. sklaidos. Jis su rankomis plė́sčio [ja] važiuodamas ant ledžingų. Ko plė́sčioji atsistojusi? Aš su kuska plė́sčioju i aipauju – vilkus gainioju. Plestekė sparnus plė́sčio [ja]. Plė́sčiojo nabagas dar su sparnais, bet tujau i nustipo. Uliavojo paukštužiai su kojoms trepsėdami, su sparnais plėsčiodami. Plėsčiojas kaip nesutupėtas viščiukas.
2. judėti į šalis, plevėsuoti: Vėjis kad yra, drabužiai plėsčio [ja],
t. y. kruta. Plė́sčioja dekis bėgant.
3. eiti mojuojant rankomis, drabužiams sklaidantis: Kur tu dabar per laukus plė́sčioji? Plė́sčio [ja] su puikiu sijonu. Rytą jau plėsčioja su lempa po kiemą.
atplė́sčioti. atskristi, atplasnoti: Paukštis atplė́sčio [ja].
išplė́sčioti. mosikuojant išeiti, išskubėti: Kur Onutė išplė́sčiojo?
nuplė́sčioti. mojuojant, plasnojant nubėgti: Tik plėst plėst ir nuplė́sčiojo merga per laukus.
paplė́sčioti. paskėsčioti, pamostaguoti (rankomis): Paplė́sčiojo, pasistebėjo, ir tiek. Paplė́sčiojo, paplė́sčiojo bobos, pro šalį eidamos, o aš palikau begulinti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.