x
plėšė́jas (-is. -us), -a.
1. kas plėšia, grobia, plėšikas: Atsirado plėšėjų ir žmogžudžių.
2. kas lupa, savanaudis, gobšuolis: Jei ne pri gyvos galvos plėšėjaus, tai po smerčio jo visi suplėšti turtai išnyks.
3. kas rauna, lupa (kelmus): Tarsi pats likimas jų giminei skyrė būti kelmynų plėšėjais.
išplėšė́jas, -a. kas išplėšia, išgrobia.
nuplėšė́jas, -a. kas nuplėšia, nuskriaudžia: Regi tai ansai piktasis prakijas, arba gandžiaus nuplėšėjas žmonių, ir nori su tavimi prakaut.
užplėšė́jas, -a. kas užplėšia giesmę, smarkus giedotojas: Jis yra puikus užplėšė́jas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.