plėšikáuti, -áuja, -ãvo.
1. būti plėšiku: Vagių gaujos ėjo plėšikaudamos. Jie užpuldinėjo prekybinius laivus ir plėšikavo visur, kur tik galėjo. Nuo darbo nupratęs, išmokęs plėšikauti, ką beveiks parėjęs namo. | Vilkas neplėšikauja toje apylinkėje, kur yra jo lizdas. Valkatos katės su tokiais pat šunimis plėšikauja: gaudo bejėgius jauniklius žvėris, paukščius. Tuojaus gauni. lietuviškas bičių knygeles. apie bičių ganyklą, apie plėšikaujančias bitis.
2. parduodant, skolinant ar nuomojant brangiai lupti, lupikauti; išnaudoti.
išplėšikáuti. išplėšti, išgrobti.
paplėšikáuti. kiek plėšikauti, grobti: Pasiautėję po kaimą ir paplėšikavę, užpuolikai išdūmė atgal. Davė atkirtį normanams, vis dar atplaukiantiems jūromis pasiplėšikauti šiaurėje.
suplėšikáuti. įsigyti plėšikaujant. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.