išpliaukšėti

pliaukšė́ti, pliáukši, -ė́jo. pliáukšėti, -i, -ėjo,,

1. išduoti trumpą garsą: Staiga imdavo, rankas iškėlęs, pirštais pliaukšėti. Kaip eina šokt, tai net pliáukši tie vyžai. Eina vyžotas, pliáukši karnagaliai. Pliaukši kultuvė. Botagas pliáukši. Pliaukšiu botagu. Ne su rimbu jam pliaukšėti, tik su šakėmis mėšlai mėžti. Du bėga, du veja, keli šimtai pliaukši. ploti (delnais), pliauškinti: Pliaukšiu rankomis, ploju. Šitas mažas padarėlis mokėjo klykti, spiegti ir delnais pliaukšėti. pykšėti, pokšėti: Net tvoros pliáukši [nuo šalčio]. Nepliaukšėkit iš šautuvų.

2. mušti, suduoti su garsu: Tik leidžias tie uodai ant rankų, nespėji pliaukšė́t – negali atsigint. Pliaukšiu, pliaukšteriu arklį. lošti smarkiai kertant: Po tokio nusižiovavimo pabalusios [piliečių] akys nė tiek minties nebereiškė, kiek pliaukšint kikso.

3. čepsėti, čeksėti (lūpomis, liežuviu): Turbūt skaudėjo labai, – sušuko pliaukšėdamas lūpomis. Ėmė pliaukšėti liežuviu. Pliáukši kap kiaulė.

4. teškenti, taškytis: Žuvis pliáukši po vandenį kaip piemuo su botagu. Upėj pliáukši i pliáukši (maudosi) [vaikai]. Kaip vyža per balą pliáukši (su garsu bučiuoja) . plaktis, teliūskuotis: Jis. pradeda neramiai pliaukšėti į krantą. su garsu tikšti: Bangus lietus užėjo, net burbuolai pliaukši. Lietus tik pliáukši (smarkiai lyja) .

5. plepėti, kalbėti niekus: Pliaukši tu, ot ką aš tau pasakysiu! Pliáukši, šmaukši ir pats nežino ką.
atpliaukšė́ti.

1. suduoti, sukirsti, kad net pliaukšėtų: Atpliaukšė́j [o] botagu per ausis.

2. užtektinai pliaukšėti: Na, gana gi tau su botagu pliaukšėjus – atsipliaukšė́jai jau!

3. ateiti pliaukšint: Kas čia atpliáukšės per balas ir tokį purvyną.
įpliaukšė́ti. įeiti pliaukšint.
išpliaukšė́ti. išeiti pliaukšint: Išginė piemens, išpliaukšė́jo.
nupliaukšė́ti. nueiti pliaukšint, teškenant: Kol nupliáukšėjau iki plento, peršlapau iki juostos. Vyresnioji basomis kojomis nupliaukši per slidžią aslą.
papliaukšė́ti

1. pliaukšint paplakti, padaužyti: Papliaukšėjo per nugaras ir per pakinklius. Jis vaikštinėja savo rūmų parke, nendrele pasipliaukšėdamas į lakuotą bato aulą.

2. paplepėti, pakalbėti: Kad ana namie, tai da papliaukšė́tų, paūtarytų.
liežuviù papliaukšė́ti pakalbėti, paplepėti: Aš mėgau liežuviù papliaukšė́t.
supliaukšė́ti.

1. išduoti trumpą garsą staigiai mušant, sutaukšint: Mykolas liepė devynragiu [i] [velniui] supliaukšėt su botagu. suploti (rankomis): Ji supliaukšėjo delnais, ir iš virtuvės atbėgo Gegutė.

2. suteškenti: Supliaukši linksmai pirma banga.
užpliaukšė́ti.

1. pliauškinant uždrožti, užduoti: Šunim kad užpliaukšėjau botagu!

2. imti smarkiai plakti, tuksėti. Nėr kas sako: širdis ažpliaukšė́ [jo],
ir tyliu.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>pliaukšė́ti, </b>pliáukši, -ė́jo. pliáukšėti, -i, -ėjo,, <br/>1. <span class="explanation">išduoti trumpą garsą: </span> Staiga imdavo, rankas iškėlęs, pirštais pliaukšėti. Kaip eina šokt, tai net pliáukši tie vyžai. Eina vyžotas, pliáukši karnagaliai. Pliaukši kultuvė. Botagas pliáukši. Pliaukšiu botagu. Ne su rimbu jam pliaukšėti, tik su šakėmis mėšlai mėžti. Du bėga, du veja, keli šimtai pliaukši. <span class="explanation">ploti (delnais), pliauškinti: </span> Pliaukšiu rankomis, ploju. Šitas mažas padarėlis mokėjo klykti, spiegti ir delnais pliaukšėti. <span class="explanation">pykšėti, pokšėti: </span> Net tvoros pliáukši [nuo šalčio]. Nepliaukšėkit iš šautuvų. <br/>2. <span class="explanation">mušti, suduoti su garsu: </span> Tik leidžias tie uodai ant rankų, nespėji pliaukšė́t – negali atsigint. Pliaukšiu, pliaukšteriu arklį. <span class="explanation">lošti smarkiai kertant: </span> Po tokio nusižiovavimo pabalusios [piliečių] akys nė tiek minties nebereiškė, kiek pliaukšint kikso. <br/>3. <span class="explanation">čepsėti, čeksėti (lūpomis, liežuviu): </span> Turbūt skaudėjo labai, – sušuko pliaukšėdamas lūpomis. Ėmė pliaukšėti liežuviu. Pliáukši kap kiaulė. <br/>4. <span class="explanation">teškenti, taškytis: </span> Žuvis pliáukši po vandenį kaip piemuo su botagu. Upėj pliáukši i pliáukši <span class="explanation"> (maudosi) </span> [vaikai]. Kaip vyža per balą pliáukši <span class="explanation"> (su garsu bučiuoja) </span>. <span class="explanation">plaktis, teliūskuotis: </span> Jis. pradeda neramiai pliaukšėti į krantą. <span class="explanation">su garsu tikšti: </span> Bangus lietus užėjo, net burbuolai pliaukši. Lietus tik pliáukši <span class="explanation"> (smarkiai lyja) </span>. <br/>5. <span class="explanation">plepėti, kalbėti niekus: </span> Pliaukši tu, ot ką aš tau pasakysiu! Pliáukši, šmaukši ir pats nežino ką. <br/><b>atpliaukšė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">suduoti, sukirsti, kad net pliaukšėtų: </span> Atpliaukšė́j [o] botagu per ausis. <br/>2. <span class="explanation">užtektinai pliaukšėti: </span> Na, gana gi tau su botagu pliaukšėjus – atsipliaukšė́jai jau! <br/>3. <span class="explanation">ateiti pliaukšint: </span> Kas čia atpliáukšės per balas ir tokį purvyną. <br/><b>įpliaukšė́ti</b>. <span class="explanation">įeiti pliaukšint. </span> <br/><b>išpliaukšė́ti</b>. <span class="explanation">išeiti pliaukšint: </span> Išginė piemens, išpliaukšė́jo. <br/><b>nupliaukšė́ti</b>. <span class="explanation">nueiti pliaukšint, teškenant: </span> Kol nupliáukšėjau iki plento, peršlapau iki juostos. Vyresnioji basomis kojomis nupliaukši per slidžią aslą. <br/><b>papliaukšė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">pliaukšint paplakti, padaužyti: </span> Papliaukšėjo per nugaras ir per pakinklius. Jis vaikštinėja savo rūmų parke, nendrele pasipliaukšėdamas į lakuotą bato aulą. <br/>2. <span class="explanation">paplepėti, pakalbėti: </span> Kad ana namie, tai da papliaukšė́tų, paūtarytų. <br/><b> liežuviù papliaukšė́ti</b> <span class="explanation">pakalbėti, paplepėti: </span> Aš mėgau liežuviù papliaukšė́t. <br/><b>supliaukšė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">išduoti trumpą garsą staigiai mušant, sutaukšint: </span> Mykolas liepė devynragiu [i] [velniui] supliaukšėt su botagu. <span class="explanation">suploti (rankomis): </span> Ji supliaukšėjo delnais, ir iš virtuvės atbėgo Gegutė. <br/>2. <span class="explanation">suteškenti: </span> Supliaukši linksmai pirma banga. <br/><b>užpliaukšė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pliauškinant uždrožti, užduoti: </span> Šunim kad užpliaukšėjau botagu! <br/>2. <span class="explanation">imti smarkiai plakti, tuksėti</span>. Nėr kas sako: širdis ažpliaukšė́ [jo], ir tyliu.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.