pliaũnyti, -ija (-yja), -ijo (-yjo).
1. plepėti, taukšti niekus: Kiekvienam rūpėjo, ar tai tiesa, ką žmonės pliaunija. Negalėjo ramiai pasėdėti, nuolat ginčijosi, pliaunijo. Kas an seilės žuveina, tą ir pliaũnija. Pliaũnija kits kitam niekus. Gana čia tau pliaũnyt, tu nepraustaburni! Vis teip savąsias pliaũnyja, nieko gero iš jo neišgirsi. blevyzgoti: Pliaũnyti moki kaip senas vežė [ja] s.
2. mušti, pliekti: Kai pradės pliaũnyt par pakinklius, tai žinosi!
3. krimsti, graužti: Rodos, be dantų, ale kad pliaũnija obuolius ir agurkus!
išpliaũnyti.
1. išplepėti: Pasakysiu, ką tu išpliaunyti, o ką užtylėti turi.
2. išgerti: Šešius viedrus išpliaũnijo.
papliaũnyti. paplepėti, pataukšti niekus.
pripliaũnyti. priplepėti: Svietas daugelį pripliaunija viso ko.
užpliaũnyti. užduoti, supliekti: Ažpliaũnyk tu jam par blauzdas [botagu].
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.