x
.
pliekìmas. plíekimos. →. pliekti:
1. Toks pliekìmas į ausį tokiam mažam vaikui!. Nebuvo mušimos, plíekimos, nebuvo guzų iššokinėjusių.
2. Šiuo žygiu pliekimui pateko kunigai. Ačiū ir už tai, kad bent pažeminimų – pliekimų išvengiau.
išpliekìmas. →. išpliekti 1: Po Alyzo išpliekimo jautėsi jisai čia lyg savo paties kieme, pešė naudą ir net parėkauti mėgino.
supliekìmas. →. supliekti 1: Nikodemas net nesidžiaugė to šnipelio supliekimu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.