plium̃pinti, -ina, -ino, pliùmpinti.
1. pilti, teliūskuoti skystį sukeliant garsą: Kad pylioji vandenį iš vieno sūdo į kitą arba ką įmeti į vandenį, sako: ką pliumpini? Sviesto sukėjas pliumpino puode grietinę.
2. godžiai gerti, srėbti: Ko tu taip plium̃pini tą [v] andenį – da parsprogsi.
3. sunkiai eiti, vilktis: Reik dar by kumet plium̃pinti į Alsėdžius. eiti plačiu drabužiu apsirengus, skederlioti: Kur pliumpini, t. y. eini su pliumpiais apsirėdęs, su palaidu drabužiu.
išplium̃pinti. nerangiai išeiti, išsivilkti: Kažkur tas išplium̃pino, kad nepareina.
priplium̃pinti.
1. prisrėbti: Priplium̃pino rūgštaus pieno ir nuėjo gulti.
2. primušti: Pripliumpino vaiką i da liepia tylėt.
užplium̃pinti. užmušti: Užmušėt žiurkę, užpliumpinot.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.