išpliupti

pliùpti, plium̃pa, -o.

1. pliaupti 2: Piestupys, smarkiai palijus, plium̃pa kriokdamas nuo kalnų pakalnėn. Kraujas pliumpa iš nosies.

2. darytis palaidam, neįtemptam. Apmatai nepasišauna, plium̃pa (sukrinta, glemba) – būs pašavotas audeklas. Bet vis tiek gerai ejo [audeklas]:
nei pašaliai pliùpo, nei nėko. darytis išsiplėtusiam, išdrykusiam, netvarkingai rengiantis: Tu pliumpì, t. y. pasileidi, nesusivaržai drabužių, nesusigobstai.

3. lakstytis, krėktis. Kaip kuilis pliumpì tu prie mergės.

4. pratarti, šnabžtelėti.
įpliùpti.

1. įsigeisti krėktis: Kiaulė visu smarkumu įpliùpo. Įpliùpusi kiaulė (kuiliuotis), t. y. nori kuilių. Baisiai buvo įpliùpęs pri mergų, kaip kuiliukas.

2. įnikti: Įpliùpo kaip kuilis maišą draskyti. Įpliùpo nu mažens eiti į vakarus. Vyrai įpliùpo gerti karčemo [je].: Kaip įsipliùpo plepėti, nebėr galo.
išpliùpti.

1. išsilieti, paplūsti: Vanduo išpliumpa neaprėpiamomis marėmis. patvinti: Išpliups kel [ia] s, kaip palys.

2. ištįsti, išsiplėsti: Išpliùpęs drabužis, t. y. eina į ertumą. pasidaryti išdrykusiam, sutįsusiam: Marti išpliùpusi, t. y. nesusivaržiusi, bjauriai apsidariusi.
nupliùpti. nutekėti, nuslūgti.
papliùpti.

1. imti smarkiai lyti: Papliupo smarkiausia liūtis. Mums beeinant tep papliùpo, kad nė po nagu sausa neliko.

2. imti smarkiai lietis, tekėti, plūsti: Vanduo po lietaus visur papliùpo. Ašaros papliupo iš mano akių. Gausiai papliupo brolių kraujas. | Ant nelaimingo vyruko galvos papliupo (ėmė kristi) lazdos, kumščiai, ridikiuliai. apsilieti, paplūsti: Gyslos, rodos, ims ir sprogs, ir bernas čia pat, prie kunigo kojų, papliups krauju.

3. patvinti: Visos pievos papliùpo, nei graboti, nei pjauti.

4. staiga imti gausiu būriu eiti, bėgti: Iš pragaro moterų čia šiandie tiek papliupo!

5. gausiai atsirasti: Sužinos karalius, iš kur papliupo jam vaikai senatvėje.

6. pradėti pliekti, tratėti: Paskui vėl papliupo dar stipresnė šautuvų ir automatų ugnis. Tuojau papliups perkūnija, drebėt ims žemė.

7. pradėti daug kalbėti: Kad papliupo, nei apsiklausyti nebegalima.

8. staiga pradėti, pasileisti (smarkiai ką daryti): Kai papliùpo lyti, tai nė galo nėra. Iš po tų karų kad buvo papliùpę čigonės eit par gryčias! Kaip paplūdo skruzdėlės eit, kaip papliùpo – bus lietus. Papliupo juoktis.

9. atsileisti, palaisvėti. Dumšlė bus, kur audeklas vieno [je] vieto [je] papliùpęs, antro [je] išsitempęs. Vienas kraštas audimo paplium̃pa, o antras išsitempa. Papliùpę siūlai, t. y. sutįsę. Papliùpo šniūras, sruoga.

10. sutižti, suglebti: Esu papliùpęs – miegas ema. Tu visai papliupęs esi.

11. pradėti lakstytis, krėktis. Kiaulė papliùpo, reikės pri kuilio vesti. Kiaulė papliupo, gainiojas kuilį. Reikia kiaulei duoti rugių, kad papliùptų. Mūsų karvė papliùpo, gausiam py jaučių vesti. Merga papliùpo. Pliupte papliùpusi motriška, vyro geidžia.
prapliùpti.

1. imti smarkiai lyti: Ir laukai ištroškę laukia, kad prapliuptų lietūs. Kad prapliùpo lytus iš to debesio! Tik ką paspėjau inkakt kieman, kaip prapliupo.

2. imti smarkiai lietis, tekėti, plūsti: Sniego vanduo čia pat vietoje virto klanais, klanai prapliupo nuotakomis viena ištisa srove. Kruvinas prakaitas iš jo kūno in žemę prapliupo.

3. paplūsti, praskysti: Žandarai išvedė jį prapliupusiais keliais į baugią rudens naktį.

4. pasidaryti palaidam, praskysti. Kai privalgė zacirkos, tai net pilvas prapliùpo.

5. staiga imti gausiu būriu eiti, bėgti: Nepertraukiama srove prapliupo kareiviai.

6. staiga gausiai atsirasti: Iš kur par jį teip pinigų prapliùpo? Dabar prapliupo tų pavargėlių. Po rugiapjūčiui kad prapliùpo visi darbai, tai nėr katras ir dirbt! Iš visur prapliupo užpuldinėjimai.

7. staiga pradėti daug kalbėti: Petras, sugniaužęs kumščius, staiga prapliupo tokiais žodžiais, kurių dar niekas nebuvo girdėjęs iš baudžiauninko lūpų. Prapliupo raudančiu balsu. Apie Oną visas sodžius prapliupo.

8. pradėti smarkiai, tankiai šaudyti: Jiems priartėjus, prapliupdavo kulkosvaidis. Tuo metu prapliupo šūviai ir iš kitos vietos.

9. staiga pradėti, pasileisti, pratrūkti (smarkiai ką daryti): Kad prapliùpo lyti, kaip iš kiauro maišo! Vanduo pro skylę kad prapliùpo bėgt! Prapliùpo šaudyti, nėra ir galo. Rėkt (verkti) pradėjau, ka prapliupáu! O aš, nebegalėdamas susivaldyti, prapliupau juoktis. Kad prapliùpo bobos šnekėt! Kad prapliùpo bartis, tai net langai barška. Prapliupo girtis, kad pinigų turįs. Staiga atplaukė debesys ir, pakilę ties mūsų galvomis, prapliupo lietumi. Taip vieną rytą ir prapliupo ašaromis. Atsipeikėjusi prapliupo ašaromis Štašenienė. Prapliupdavo garsiu raudojimu. Prapliupo didelio skausmo verksmu. Aplink susibūrę prapliupo griausmingu juoku.

10. pradėti krėktis, lakstytis.

11. praturtėti, pralobti: Tvartan su kromavais (pirktiniais) čebatais eina – prapliùpo labai. Dėde, nenorėk ant karto prapliùpt.
pripliùpti.

1. pritekėti, priplūsti: Pripliupo čia nuo šlaitų vandens, ir pušų net skeletai išnyko.

2. gausiai prisirinkti, atsirasti: Pripliùpo bobų ir vaikų pilnas kraštas. Kad tik užsivilko mano kailinius, tuoj utėlių i pripliùpo.
supliùpti.

1. imti rėkti, šaukti: „Vagie, vagie, vagie!“ – supliupo velnias nesavu balsu.

2. staiga pradėti, pasileisti (smarkiai ką daryti): Supliupo juokties ponas ir visa šeimyna.

3. sudribti, suglebti, susmukti: Supliùpo drabužis be klejonkos. Kelnės ant kojų supliùpusios. Į stakles riesdama nesmauk par rankas – audeklas supliùps. Supliùpusi, sugriuvusi dabar mūsų soda, kad kamarninkas žemę dalija.

4. sukristi, susileisti (verdant): Ko tu bulbų nedaboji užkaitus – supliùpę košėn.

5. apsileisti, ištižti: Kol jauni, dar stengias susitvarkyti; kai apsiveda, ir suplium̃pa. Ans supliùpęs, t. y. ištižęs. Runci. i tu toks supliùpęs (sumenkęs, nusilpęs) palikai!

6. užsinorėti lakstytis, krėktis. . Ta Zopė čystai supliùpo, pati lenda pri vyrų.
užpliùpti.

1. smarkiai užlyti: Užpliùps lytaus. Didžiausias debesis ejo, manėm, ka jau dabar užpliùps, o tik keli dideli lašai.

2. užsinorėti lakstytis, krėktis. .

Įrašas
Paaiškinimas	<b>pliùpti, </b>plium̃pa, -o. <br/>1. pliaupti 2: Piestupys, smarkiai palijus, plium̃pa kriokdamas nuo kalnų pakalnėn. Kraujas pliumpa iš nosies. <br/>2. <span class="explanation">darytis palaidam, neįtemptam</span>. Apmatai nepasišauna, plium̃pa <span class="explanation"> (sukrinta, glemba) </span> – būs pašavotas audeklas. Bet vis tiek gerai ejo [audeklas]: nei pašaliai pliùpo, nei nėko. <span class="explanation">darytis išsiplėtusiam, išdrykusiam, netvarkingai rengiantis: </span> Tu pliumpì, t. y. pasileidi, nesusivaržai drabužių, nesusigobstai. <br/>3. <span class="explanation">lakstytis, krėktis</span>. Kaip kuilis pliumpì tu prie mergės. <br/>4. <span class="explanation">pratarti, šnabžtelėti. </span> <br/><b>įpliùpti</b>. <br/>1. <span class="explanation">įsigeisti krėktis: </span> Kiaulė visu smarkumu įpliùpo. Įpliùpusi kiaulė (kuiliuotis), t. y. nori kuilių. Baisiai buvo įpliùpęs pri mergų, kaip kuiliukas. <br/>2. <span class="explanation">įnikti: </span> Įpliùpo kaip kuilis maišą draskyti. Įpliùpo nu mažens eiti į vakarus. Vyrai įpliùpo gerti karčemo [je].: Kaip įsipliùpo plepėti, nebėr galo. <br/><b>išpliùpti</b>. <br/>1. <span class="explanation">išsilieti, paplūsti: </span> Vanduo išpliumpa neaprėpiamomis marėmis. <span class="explanation">patvinti: </span> </span> Išpliups kel [ia] s, kaip palys. <br/>2. <span class="explanation">ištįsti, išsiplėsti: </span> Išpliùpęs drabužis, t. y. eina į ertumą. <span class="explanation">pasidaryti išdrykusiam, sutįsusiam: </span> Marti išpliùpusi, t. y. nesusivaržiusi, bjauriai apsidariusi. <br/><b>nupliùpti</b>. <span class="explanation">nutekėti, nuslūgti. </span> <br/><b>papliùpti</b>. <br/>1. <span class="explanation">imti smarkiai lyti: </span> </span> Papliupo smarkiausia liūtis. Mums beeinant tep papliùpo, kad nė po nagu sausa neliko. <br/>2. <span class="explanation">imti smarkiai lietis, tekėti, plūsti: </span> </span> Vanduo po lietaus visur papliùpo. Ašaros papliupo iš mano akių. Gausiai papliupo brolių kraujas. | Ant nelaimingo vyruko galvos papliupo <span class="explanation"> (ėmė kristi) </span> lazdos, kumščiai, ridikiuliai. <span class="explanation">apsilieti, paplūsti: </span> Gyslos, rodos, ims ir sprogs, ir bernas čia pat, prie kunigo kojų, papliups krauju. <br/>3. <span class="explanation">patvinti: </span> </span> Visos pievos papliùpo, nei graboti, nei pjauti. <br/>4. <span class="explanation">staiga imti gausiu būriu eiti, bėgti: </span> </span> Iš pragaro moterų čia šiandie tiek papliupo! <br/>5. <span class="explanation">gausiai atsirasti: </span> Sužinos karalius, iš kur papliupo jam vaikai senatvėje. <br/>6. <span class="explanation">pradėti pliekti, tratėti: </span> Paskui vėl papliupo dar stipresnė šautuvų ir automatų ugnis. Tuojau papliups perkūnija, drebėt ims žemė. <br/>7. <span class="explanation">pradėti daug kalbėti: </span> Kad papliupo, nei apsiklausyti nebegalima. <br/>8. <span class="explanation">staiga pradėti, pasileisti (smarkiai ką daryti): </span> </span> Kai papliùpo lyti, tai nė galo nėra. Iš po tų karų kad buvo papliùpę čigonės eit par gryčias! Kaip paplūdo skruzdėlės eit, kaip papliùpo – bus lietus. Papliupo juoktis. <br/>9. <span class="explanation">atsileisti, palaisvėti</span>. Dumšlė bus, kur audeklas vieno [je] vieto [je] papliùpęs, antro [je] išsitempęs. Vienas kraštas audimo paplium̃pa, o antras išsitempa. Papliùpę siūlai, t. y. sutįsę. Papliùpo šniūras, sruoga. <br/>10. <span class="explanation">sutižti, suglebti: </span> Esu papliùpęs – miegas ema. Tu visai papliupęs esi. <br/>11. <span class="explanation">pradėti lakstytis, krėktis</span>. Kiaulė papliùpo, reikės pri kuilio vesti. Kiaulė papliupo, gainiojas kuilį. Reikia kiaulei duoti rugių, kad papliùptų. Mūsų karvė papliùpo, gausiam py jaučių vesti. Merga papliùpo. Pliupte papliùpusi motriška, vyro geidžia. <br/><b>prapliùpti</b>. <br/>1. <span class="explanation">imti smarkiai lyti: </span> </span> Ir laukai ištroškę laukia, kad prapliuptų lietūs. Kad prapliùpo lytus iš to debesio! Tik ką paspėjau inkakt kieman, kaip prapliupo. <br/>2. <span class="explanation">imti smarkiai lietis, tekėti, plūsti: </span> </span> Sniego vanduo čia pat vietoje virto klanais, klanai prapliupo nuotakomis viena ištisa srove. Kruvinas prakaitas iš jo kūno in žemę prapliupo. <br/>3. <span class="explanation">paplūsti, praskysti: </span> Žandarai išvedė jį prapliupusiais keliais į baugią rudens naktį. <br/>4. <span class="explanation">pasidaryti palaidam, praskysti</span>. Kai privalgė zacirkos, tai net pilvas prapliùpo. <br/>5. <span class="explanation">staiga imti gausiu būriu eiti, bėgti: </span> </span> Nepertraukiama srove prapliupo kareiviai. <br/>6. <span class="explanation">staiga gausiai atsirasti: </span> Iš kur par jį teip pinigų prapliùpo? Dabar prapliupo tų pavargėlių. Po rugiapjūčiui kad prapliùpo visi darbai, tai nėr katras ir dirbt! Iš visur prapliupo užpuldinėjimai. <br/>7. <span class="explanation">staiga pradėti daug kalbėti: </span> Petras, sugniaužęs kumščius, staiga prapliupo tokiais žodžiais, kurių dar niekas nebuvo girdėjęs iš baudžiauninko lūpų. Prapliupo raudančiu balsu. Apie Oną visas sodžius prapliupo. <br/>8. <span class="explanation">pradėti smarkiai, tankiai šaudyti: </span> Jiems priartėjus, prapliupdavo kulkosvaidis. Tuo metu prapliupo šūviai ir iš kitos vietos. <br/>9. <span class="explanation">staiga pradėti, pasileisti, pratrūkti (smarkiai ką daryti): </span> Kad prapliùpo lyti, kaip iš kiauro maišo! Vanduo pro skylę kad prapliùpo bėgt! Prapliùpo šaudyti, nėra ir galo. Rėkt <span class="explanation"> (verkti) </span> pradėjau, ka prapliupáu! O aš, nebegalėdamas susivaldyti, prapliupau juoktis. Kad prapliùpo bobos šnekėt! Kad prapliùpo bartis, tai net langai barška. Prapliupo girtis, kad pinigų turįs. Staiga atplaukė debesys ir, pakilę ties mūsų galvomis, prapliupo lietumi. Taip vieną rytą ir prapliupo ašaromis. Atsipeikėjusi prapliupo ašaromis Štašenienė. Prapliupdavo garsiu raudojimu. Prapliupo didelio skausmo verksmu. Aplink susibūrę prapliupo griausmingu juoku. <br/>10. <span class="explanation">pradėti krėktis, lakstytis. </span> <br/>11. <span class="explanation">praturtėti, pralobti: </span> Tvartan su kromavais <span class="explanation"> (pirktiniais) </span> čebatais eina – prapliùpo labai. Dėde, nenorėk ant karto prapliùpt. <br/><b>pripliùpti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pritekėti, priplūsti: </span> Pripliupo čia nuo šlaitų vandens, ir pušų net skeletai išnyko. <br/>2. <span class="explanation">gausiai prisirinkti, atsirasti: </span> Pripliùpo bobų ir vaikų pilnas kraštas. Kad tik užsivilko mano kailinius, tuoj utėlių i pripliùpo. <br/><b>supliùpti</b>. <br/>1. <span class="explanation">imti rėkti, šaukti: </span> „Vagie, vagie, vagie!“ – supliupo velnias nesavu balsu. <br/>2. <span class="explanation">staiga pradėti, pasileisti (smarkiai ką daryti): </span> </span> Supliupo juokties ponas ir visa šeimyna. <br/>3. <span class="explanation">sudribti, suglebti, susmukti: </span> Supliùpo drabužis be klejonkos. Kelnės ant kojų supliùpusios. Į stakles riesdama nesmauk par rankas – audeklas supliùps. Supliùpusi, sugriuvusi dabar mūsų soda, kad kamarninkas žemę dalija. <br/>4. <span class="explanation">sukristi, susileisti (verdant): </span> Ko tu bulbų nedaboji užkaitus – supliùpę košėn. <br/>5. <span class="explanation">apsileisti, ištižti: </span> Kol jauni, dar stengias susitvarkyti; kai apsiveda, ir suplium̃pa. Ans supliùpęs, t. y. ištižęs. Runci. i tu toks supliùpęs <span class="explanation"> (sumenkęs, nusilpęs) </span> palikai! <br/>6. <span class="explanation">užsinorėti lakstytis, krėktis. </span> </span>. Ta Zopė čystai supliùpo, pati lenda pri vyrų. <br/><b>užpliùpti</b>. <br/>1. <span class="explanation">smarkiai užlyti: </span> Užpliùps lytaus. Didžiausias debesis ejo, manėm, ka jau dabar užpliùps, o tik keli dideli lašai. <br/>2. <span class="explanation">užsinorėti lakstytis, krėktis. </span> </span>.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.