x
išpliurp|ti, išpliurpia, išpliurpė
1. šnek. su garsu išsrėbti, išgerti: Išpliurpė visą dubenį sriubos.
2. šnek. išplepėti, išpliaupti: Ką sužinojęs, tuoj išpliurpia. sngr.: Tik žiūrėk, neišsipliurpk. išpliurpimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.