x
.
pliuškė́ti, pliùška (pliùškia), -ė́jo. taukšti, pliaukšti niekus, pliurpti: Ko čia niekus pliuški? Pliuškì ir pliuškì lyg boba. Juk žinai, kaip daug pliuškė́t gal moterų būdas. Nepliuškė́k niekų! Ar žmonės, tau taip didei pliuškiant, tur tylėti? klegėti. Ir pasivalgiusios [kregždės] pliuškė́jo pasaką savo. O jūs žąsys, jūs, niekus pliuškė́damos, antys, eikit, maudykitės, pakol dar atviros upės.
išpliuškė́ti, ìšpliuška, -ė́jo. pasidaryti puošeiva, lengvabūdžiu. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.