pliū̃tyti, -ija (-yja), -ijo (-yjo), pliùtyti.
1. negražiai, laistant srėbti: Putrą pliū̃tyja, talabutyja – papampsi kai veršis!. Ko čia pliū̃tyjies!
2. viduriuoti: Turbūt jis kolera (cholera) serga: pliū̃tija ir pliū̃tija ištisas dienas, ir nė kiek viduriai nesukietė [ja]. Karvė, triaušių priėdusi, pliùtija.
3. taukšti, tauzyti niekus: Ot, pliùtija, kas an seilės žuej [o]. Pliū̃tiji pats nieko nežinodamas. Vakarais vyrai sueję pliūtija – geriau pančius suktų.
išpliū̃tyti.
1. išsrėbti, išbubyti: Sugrįžęs namo, išpliutys pusę katilo barščių.
2. suviduriuoti: Išpliùtijo karvė, triaušių priėdusi.
pripliū̃tyti. pritauzyti niekų: Nu mat bobai pripliūtijai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.