plùcinti, -ina, -ino, plucìnti, -ìna, -ìno
1. judinti, tampyti, purtyti, kratyti: Sniegus nuo skverno, žambo plùcinu. Plùcink miegtantį, kad keltum. Šuva užpuolęs kad plùcina, kad plùcina vištą, net plunksnos dulka. Vėjas plùcina lango užuolaidas. Ryto metą dar neišmiegojusį ir neišdžiūvusį vaiką plucino motina, kad keltų bandą ginti. Po kaklu kankalelį plucino. Pradėjo tus karklynus ir kerynus plùcinti ir draskyti. skatinti, raginti: Svietą plucinti ir skatinti.
2. purinėtis, kapstytis: Vištos ėmė plucintis ir sugadino rasodą.
3. sunkiai eiti: Net iškaitus boba plucina miškan malkos.
4. triūsti, sunkiai dirbti: Žmones rugiapjūtėj tik dirba, tik plùcina.
5. godžiai valgyti, ėsti, lesti: Gali plucinti [blynus],
prikepiau tiek ir tiek.
išplùcinti
1. iškapstyti: Ims plucinties [višta],
pelenus išplùcins.
2. judant nusiklostyti, nusispardyti: Išsiplùcina ans begulėdamas – plikas i plikas.
paplùcinti. pajudinti, pakratyti, papurtyti: Kiaulė medį paplùcino. Ka aš tavi paplùcinsiu, tai žinosi! Paplùcink maišiuką, gal ten yra kas nors.
priplùcinti. plucinant prižadinti, prikelti, išjudinti: Eik priplùcinsi tus miegalius. Plucinom, plucinom, teip ir nebepriplùcinom.
suplùcinti. supurtyti, išdulkinti: Suplùcink drabužius, t. y. supurtink, išdulkink. Suėmė policija, suplùcino (prigriebė, prispyrė), ir prisipažino.
užplùcinti. plucinant užmušti: Eik šalin, tu muni užplùcinsi. Išėjo senelis, iškiūtino, užmušė žvirblelį, užplucino.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.