plūdúoti, -úoja, -ãvo.
1. srovėti, tekėti, lietis: Devynius rytus rūkai rūkavo, dešimtam ryte kraujas plūdavo. Kai išeinam mes ant lauko, dirbam prakaituojam; kai pareinam savo namuos, ašaros plūduoja.
2. būti paplūdus, skendėti: Pieva plūduoja, dirva kaip liūnas. Ir kapelis tavo labiau už visus žaliuoja, aplaistytas ašarėlėm kas dieną plūdúoja. Sodeliai bolavo, miškeliai žaliavo, o mano akys ašaros [e] plūdãvo. Devynius rytus rūkuos rūkavo, dešimtan ryte kraujuos plūdavo. Te [v] andenėlis tik kunkuliuoja, mūsų broliukai kraujuos plūduoja.
3. braidžioti: Karvės plūdúoja (ganosi) dobiluos.
4. ko gausiai turėti; nuolat būti kokioje būklėje: Plūdúoja svieste, piene i vis verkia. Kitas i aukse plūduõs, ė tu par jį negausi. Kūną pirty prausi, o dūšia purve plūdúoja. Vargely gimiau, vargely plūdavaũ, už vargo bernelio ir nutekėjau. Po vargelį plūdavaũ, kai gegutė kukavau. Per vargelį aš plūduoju.
5. plūduriuoti: Žmonės, nusitvėrę apvirtusio laivelio, plūdãvo. Daboja – jos visi galai plūdúoja [v] andeny. Plūdúoja tas maišelis jūrėj. Pamatėm kepurę plūdúojant ir pamanėm, kad kas prigėrė. Ten plūduoja vainikėlis. Būčia plūdãvęs viduj marelių, būčia nevargęs šitų vargelių.
6. pamažu plaukioti: Balta gulbelė po marias plūduoja. Per dunojelį laivai plūdãvo.
7. banguoti: Kaipo an marių vilnys plūduoja, mūsų sesiulė sunkiai dūsuoja. Iš kraštų vilnios plūduoja, mūsų laivelį liūliuoja. | Pamatę dirvas, apsėtas rugiais, nuo vėjelio sujudintas ir liulančias, plūdúojančias.
8. būti išplitusiam, apėmusiam: Žolė plūdúoja darže.
ãšarose plūdúoti. labai verkti: Kaip nendrelė viduj marių nuo vėjo svyruoja, taip aš biedna siratėlė ašaros [e] plūduoju.
išplūdúoti. išplaukti, iškilti į paviršių: Vis kada išplūdúoja, išplūduõs ir anas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.