plū̃duriuoti, -iuoja, -iavo. plūduriúoti, -iúoja, -iãvo
1. laikytis vandens paviršiuje, ppr. kiek judant: Vandeny plūduriãvo lentelė. Skenduolis jau buvo iškilęs ir plūduriavo ant vandens. Tas vaikas plūduriavo, įsikabinęs kokio medelio. Ežere kepurė plūduriuo [ja]. Vaškai plū̃duriuoja. Ledai pleišėjo ir plūduriavo apsiputoję. Tilteliai plūduriavo vandens paviršiumi. Rūmus siaučiančiuose parkuose auga daugybė retų medžių ir gėlių, o ežere ir tvenkiniuose plūduriuoja lotoso lapai. Jos besiskalbdamos pamatė ir tą vaikelį, bose beplūduriuojantį. Antys plūduriuoja upėj. Tam ežere gulbė. plū̃duriavo. Plūduriuojančioji plūdė (Potamogeton natans). Bliūdas prūde plūduriuoja. kyboti erdvėje kiek slankiojant. Kraštą gulė debesys, kurie plūduriavo nukarę pažemėje. Ūkanos ir debesys, kurie, rodos, plūduriavo mieste ir viršum miesto anksti rytą, dabar išsisklaidė. Danguje kaip muilo putos plūduriavo debesys. | Aukštai, šaltame danguje, sparnus ištiesęs, plūduriavo vienišas vanagas.
2. būti apsemtam, skendėti: Visas lankos šienas vandeny plū̃duriuoja. Per visas savo dieneles varge plūduriavau.
3. telkšoti: Slėneliuose ir duburėliuose dar plūduriavo vanduo, papieviuose žydėjo purienos.
atplū̃duriuoti. plūduriuojant atplaukti: Kažkas ten pas mumi atplūduriuoja. Medžiai atplūduriavo, kuriuos niekas nebuvo matęs.
išplū̃duriuoti.
1. išsilaikyti vandens paviršiuje.
2. pamažu išplaukti: Stalas išplūduriavo paskui juos.
nuplū̃duriuoti.
1. pamažu nuplaukti: Irklas išsprūdo iš rankų ir nuplūduriavo nuo jų. Kai nuplūduriuosim ten už švendryno, galėsim tuoj pradėt užkandžiaut.
2. pamažu nuskristi: Vienas olandas matęs orpūslį per Baltąją jūrą nuplūduriuojant.
paplū̃duriuoti. pasilaikyti vandens paviršiuje: Biškį paplū̃duriavo ant vandens – nugarmėjo į dugną.
suplū̃duriuoti. trumpai iškilti iš vandens, pasirodyti: Vandenyje kažkas suplūduriavo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.