plupė́ti, plùpa, -ė́jo.
1. plakti sparnais: Plùpa kai višta, į marką įmesta.
2. skubiai, plumpsint eiti, bėgti: Plùpa žmogus su ilgiausiais kailiniais, juokas, iš šalies veizant, ema.
3. braidžioti: Kažkas po vandenį plupėjo.
atplupė́ti, àtplupa, -ė́jo.
1. skubiai ateiti: Atplupė́jai kaip arklys išsižiojęs.
2. atbristi.
įplupė́ti, į̃plupa, -ė́jo. skubant įeiti, įpulti: Įplupėjau į balą.
išplupė́ti, ìšplupa, -ė́jo. su vargu išbristi, išsikapstyti: Teip išbliuro keliai, ka tuščiais ratais vos gal išplupė́ti. Privargom, kol iš balos išplupėjom.
parplupė́ti, par̃plupa, -ė́jo. su vargu parbristi, parsikapstyti: Parplupė́jau nei gyvas, nei miręs.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.