pokšė́ti, pókši, -ė́jo.
1. daužyti, trinksėti: Tu pókši visą laiką, aš negaliu ir pasilsėt. Jis ėmė nuėjęs pokšėt, daužyt an beržą. Miške pókši malkas kertant. Aš čia kirsiu malkas, pokšė́siu. Ten pokšėjo kirviai, čiuožė obliai.
2. šaudyti, tratėti: Vainoj visuos kraštuos tik pókši pókši. Šešias dienas ir šešias naktis pokšėjo po miestą šautuvai. Dieną ir naktį pokšėjo šautuvų ir kulkosvaidžių šūviai.
3. su garsu sproginėti, spragsėti, pakšėti: Tvoros, sienos pókši nuo šalčio. Naktimis taip šalo, kad net tvoros pokšėjo. Raistuose pokši šalčio spaudžiamas ledas. Ugnis pókši, kibirkštys šoka – bus svečių. | Vėl ėmė kažkas pokšėti, tarytum trūkinėtų ploni siūlai.
4. smarkiai pasakoti, poškinti, pyškinti: Ko čia pokši kaip po girią!
atpokšė́ti. ateiti pokšint, taukšint.
įpokšė́ti. įeiti pokšint, taukšint: Bernas su kurpėm įpokšėjo į trobą.
išpokšė́ti.
1. išeiti pokšint, taukšint.
2. išpasakoti, išpoškinti. .
3. išmirti: Daug daug žmonių išpokšė́jo – ir jaunų, ir senų.
nupokšė́ti. nutaukšėti einant: Ramūs žingsniai nupokšėjo į namo gilumą.
supokšė́ti.
1. sutrinksėti, sutaukšėti: Ta lenta nukrito ir teip garsiai supokšėjo, krisdama ant laito, kad tas vaikas pamislijo, kad velnias ateina. Kažkur toli lūžta eglė, sutraška lūžtančios šakos ir supokši kirvio nauji smūgiai.
2. sutratėti, supykšėti šaudant: Staiga kaip taukšterės ore, kaip supokšės šūviai!
3. su garsu sprogti: Retkarčiais šalčio sukaustyta supokšėdavo tvora.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.