išponauti

ponáuti, -áuja (-áuna), -ãvo. põnauti, -auja, -avo

1. būti ponu, valdyti: Jis ponãvo ilgai, t. y. buvo ponu. Vesdamas gavo didelį ūkį, dabar jam gera ponáuti, kad yra ant ko. O jis liko to pono žentu, ponavo tam dvare, o tie velniai daugiau jau ten nesirodė. Pasakykie motinėlei, ką aš čia ponauju. Dabar ponai ponauja tik dėl to, kad dar daug darbininkų ir mažažemių nežino, kaip pataisyti savo gyvenimą. Būk ponas sau, bet ne kitam, tada tikrai ponausi ir niekam nevergausi. Brido skolosna, kad ponautų, o teko elgetauti. Ir gaus badauti, kad panoro svetur ponauti. viešpatauti: Viešpatie ponaująsis, dyvnas esti vardas tavo. vyrauti: Lenkų kalba ponavo Lietuvoje.

2. poniškai gyventi, nieko neveikti, dykinėti: Dabar aš dirbu, o jis ponáuja, paskui aš ponáusiu, o jis dirbs. I patys šeiminykai dirbo, neponãvo. Tik ponáuna, nieko nedaro. Vasarą ponaująs žiemą ubagauja. Baltos rankos ponauti pripratusios.
atponáuti. baigti ponauti.
įsiponáuti. pasidaryti ponu, išponėti: Par ilga ir įsipõnauja.
išponáuti. išbūti ponu.
nuponáuti. nusigyventi beponaujant, pasidaryti neturtingam: Jau jis dabar nuponavo visai.
paponáuti. pabūti ponu: Šis parėjęs, paponavęs, su pačia susitaręs, vėl eisią obelaitės kirsti. Baigę Plungėj porą klasių, vyrai, metę piemenaut, viliasi kelius surasią ir galėsią paponaut. Geriau be skolų skurdžiai gyventi, negu su skolom trumpai paponauti. Dabar pavark, kol jaunas, paponausi, vaikus užauginęs. Kai paponavo, tai ir apsivogė.
priponáuti. išbūti kurį laiką ponu: Užteks tau – jau gana priponavaĩ!. Prisiponausi dar ik soties!
užponáuti. užvaldyti: Tai buvo ažponãvęs mūs kraštą [vokietis].

Įrašas
Paaiškinimas	<b>ponáuti, </b>-áuja (-áuna), -ãvo. põnauti, -auja, -avo<br/>1. <span class="explanation">būti ponu, valdyti: </span> Jis ponãvo ilgai, t. y. buvo ponu. Vesdamas gavo didelį ūkį, dabar jam gera ponáuti, kad yra ant ko. O jis liko to pono žentu, ponavo tam dvare, o tie velniai daugiau jau ten nesirodė. Pasakykie motinėlei, ką aš čia ponauju. Dabar ponai ponauja tik dėl to, kad dar daug darbininkų ir mažažemių nežino, kaip pataisyti savo gyvenimą. Būk ponas sau, bet ne kitam, tada tikrai ponausi ir niekam nevergausi. Brido skolosna, kad ponautų, o teko elgetauti. Ir gaus badauti, kad panoro svetur ponauti. <span class="explanation">viešpatauti: </span> Viešpatie ponaująsis, dyvnas esti vardas tavo. <span class="explanation">vyrauti: </span> Lenkų kalba ponavo Lietuvoje. <br/>2. <span class="explanation">poniškai gyventi, nieko neveikti, dykinėti: </span> Dabar aš dirbu, o jis ponáuja, paskui aš ponáusiu, o jis dirbs. I patys šeiminykai dirbo, neponãvo. Tik ponáuna, nieko nedaro. Vasarą ponaująs žiemą ubagauja. Baltos rankos ponauti pripratusios. <br/><b>atponáuti</b>. <span class="explanation">baigti ponauti. </span> <br/><b>įsiponáuti</b>. <span class="explanation">pasidaryti ponu, išponėti: </span> Par ilga ir įsipõnauja. <br/><b>išponáuti</b>. <span class="explanation">išbūti ponu. </span> <br/><b>nuponáuti</b>. <span class="explanation">nusigyventi beponaujant, pasidaryti neturtingam: </span> Jau jis dabar nuponavo visai. <br/><b>paponáuti</b>. <span class="explanation">pabūti ponu: </span> Šis parėjęs, paponavęs, su pačia susitaręs, vėl eisią obelaitės kirsti. Baigę Plungėj porą klasių, vyrai, metę piemenaut, viliasi kelius surasią ir galėsią paponaut. Geriau be skolų skurdžiai gyventi, negu su skolom trumpai paponauti. Dabar pavark, kol jaunas, paponausi, vaikus užauginęs. Kai paponavo, tai ir apsivogė. <br/><b>priponáuti</b>. <span class="explanation">išbūti kurį laiką ponu: </span> Užteks tau – jau gana priponavaĩ!. Prisiponausi dar ik soties! <br/><b>užponáuti</b>. <span class="explanation">užvaldyti: </span> Tai buvo ažponãvęs mūs kraštą [vokietis].
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.