x
ponė́jimas. → ponėti.
išponė́jimas. → išponėti: Tai tų ponų išponėjimas! Per daug visiems į akis krinta tinginio sūnaus ūmus išponėjimas.
suponė́jimas. → suponėti: Baudžiauninkiška Strazdo kilmė, jo charakterio griežtumas, jo sutapimas su liaudies žmonėmis apsaugojo jį nuo suponėjimo pavojaus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.