išponiškėti

poniškė́ti, -ė́ja, -ė́jo. darytis poniškam.
apiponiškė́ti. pasidaryti kiek poniškam: Apiponiškėjo, miegta ilgiau.
išponiškė́ti. pasidaryti poniškam, išpuikti: Išponiškė́jo žmonys, lininių marškinių nevelkas. Par daug jau ta merga išponiškėjo, be kamašų nė iš vietos nepasijudina. Jūs mieste visi išponiškė́jot. Pilvuo šildyti toks vaikis išponiškėjęs, ne darbuo dirbti.
suponiškė́ti. pasidaryti poniškam: Dabar suponiškė́ję, padykę žmonys.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>poniškė́ti, </b>-ė́ja, -ė́jo. <span class="explanation">darytis poniškam. </span> <br/><b>apiponiškė́ti</b>. <span class="explanation">pasidaryti kiek poniškam: </span> Apiponiškėjo, miegta ilgiau. <br/><b>išponiškė́ti</b>. <span class="explanation">pasidaryti poniškam, išpuikti: </span> Išponiškė́jo žmonys, lininių marškinių nevelkas. Par daug jau ta merga išponiškėjo, be kamašų nė iš vietos nepasijudina. Jūs mieste visi išponiškė́jot. Pilvuo šildyti toks vaikis išponiškėjęs, ne darbuo dirbti. <br/><b>suponiškė́ti</b>. <span class="explanation">pasidaryti poniškam: </span> Dabar suponiškė́ję, padykę žmonys.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.