x
põnyti, -ija, -ijo
1. poninti.
2. dėtis ponu, didžiuotis: Jam kaip nori į stalą paduok – nesiponija.
išpõnyti. padaryti ponišką: Išpõnyta mokinių kalba – nesako „tu“, bet „jūs“.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.