išporyti

.
põryti, -ija (-yja), -ijo (-yjo).

1. mušti, pliekti: Ans porija rupūžę, t. y. muša, kol užporija. Poryk jam gerai kailį, kol dar mažas, ba paskiau neįveiksi. | Visą valandą muses põrijau.

2. godžiai valgyti: Nežiūri, kad ir penktadienis, põrija mėsą pasidėjęs.

3. miešti, skiesti: Porija vyną, arielką.

4. mėtyti, svaidyti: Kap pradėjo põryt visaką iš po kojų!
apipõryti. apmušti, apdaužyti: Juozas jį gerokai apipõrijo.
atpõryti.

1. primušti, atmušti: Jam snukį gerai atpõrijo.

2. padaryti neaštrų, atšipinti, atbukinti: O ką, ar aš nesakiau, kad atpõrysi kirvį į žemę?! Ot atpõrijo kuolą bekaldamas!

3. atmiešti, atskiesti: Žydai vyną atporyja su vandenimi, t. y. pramiešia, atlėšiuoja.
išpõryti. išvyti: Šunes išpõrijo anas iš tvarto.
papõryti

1. pavalgyti: Parėjo, pietus papõrijo.

2. daug gerti, prisimaukti: Degtinės prisivirė, dabar pasipõrys.
pripõryti

1. labai prirūkyti: Kai pripõrijo, tai negalima kambary būt!

2. primušti, prilupti: Tai vyrą pripõrijo, pritaisė, led gyvas parėjo! Jis vaikus kad pripõrijo, net visi mėlyni buvo.

3. prigaminti: Pripõriju, pripõriju (prikapoju) lapų karvėm. Duonos prisūdė, chlodnyko pripõrijo bliūdelį i pradė [jo] valgyt.
užpõryti

1. užmušti, užpliekti: Brolis brolį būtų užpõrijęs. Pamatau gyvatę, užpõriju i padžiaunu ant šakalio. Aš jį užpõryč, tą tavo burbulį (balandį), – paškudija visur.

2. užduoti, palupti: Reikia tokiam vaiku [i] užpõryt.

3. užraugti: Jis alų užporijo ant rūgimo (= rūgti), t. y. užraugė.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>põryti, </b>-ija (-yja), -ijo (-yjo). <br/>1. <span class="explanation">mušti, pliekti: </span> Ans porija rupūžę, t. y. muša, kol užporija. Poryk jam gerai kailį, kol dar mažas, ba paskiau neįveiksi. | Visą valandą muses põrijau. <br/>2. <span class="explanation">godžiai valgyti: </span> Nežiūri, kad ir penktadienis, põrija mėsą pasidėjęs. <br/>3. <span class="explanation">miešti, skiesti: </span> Porija vyną, arielką. <br/>4. <span class="explanation">mėtyti, svaidyti: </span> Kap pradėjo põryt visaką iš po kojų! <br/><b>apipõryti</b>. <span class="explanation">apmušti, apdaužyti: </span> Juozas jį gerokai apipõrijo. <br/><b>atpõryti</b>. <br/>1. <span class="explanation">primušti, atmušti: </span> Jam snukį gerai atpõrijo. <br/>2. <span class="explanation">padaryti neaštrų, atšipinti, atbukinti: </span> O ką, ar aš nesakiau, kad atpõrysi kirvį į žemę?! Ot atpõrijo kuolą bekaldamas! <br/>3. <span class="explanation">atmiešti, atskiesti: </span> Žydai vyną atporyja su vandenimi, t. y. pramiešia, atlėšiuoja. <br/><b>išpõryti</b>. <span class="explanation">išvyti: </span> Šunes išpõrijo anas iš tvarto. <br/><b>papõryti</b><br/>1. <span class="explanation">pavalgyti: </span> Parėjo, pietus papõrijo. <br/>2. <span class="explanation">daug gerti, prisimaukti: </span> Degtinės prisivirė, dabar pasipõrys. <br/><b>pripõryti</b><br/>1. <span class="explanation">labai prirūkyti: </span> Kai pripõrijo, tai negalima kambary būt! <br/>2. <span class="explanation">primušti, prilupti: </span> Tai vyrą pripõrijo, pritaisė, led gyvas parėjo! Jis vaikus kad pripõrijo, net visi mėlyni buvo. <br/>3. <span class="explanation">prigaminti: </span> Pripõriju, pripõriju <span class="explanation"> (prikapoju) </span> lapų karvėm. Duonos prisūdė, chlodnyko pripõrijo bliūdelį i pradė [jo] valgyt. <br/><b>užpõryti</b><br/>1. <span class="explanation">užmušti, užpliekti: </span> Brolis brolį būtų užpõrijęs. Pamatau gyvatę, užpõriju i padžiaunu ant šakalio. Aš jį užpõryč, tą tavo burbulį <span class="explanation"> (balandį), – </span> paškudija visur. <br/>2. <span class="explanation">užduoti, palupti: </span> Reikia tokiam vaiku [i] užpõryt. <br/>3. <span class="explanation">užraugti: </span> Jis alų užporijo ant rūgimo (= rūgti), t. y. užraugė.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.