išpoškėti

.
poškė́ti, póška, -ė́jo.

1. kelti ar skleisti stiprų, staigiai pasireiškiantį garsą, pyškėti, pokšėti, braškėti, tratėti: Gyvai poškėjo kirviai – žmonės statėsi namus. Lytys eina, treška, poška. Galvijai po girią póška, kad vaikščio [ja]. Eina žagrė – neit póška, kap ariau! Póška, kad dega troba. Kas tę póška? Be nedega kas? Vakarais poškėjo tvoros, ir garsas lyg šūvis aidėjo tuščia gatve. Po Grabnyčių naktį poškės, dieną teškės. Ir atrodo kartais: geriau jau žiema, geriau pusnys aukščiau stogų, žvarbūs vėjai ir poškantis šaltis. Bonkų kamščiai poška, svečių kalbos darosi trankesnės. Poškėjo šūviai, rūko parako dūmai. Ir vėliai ginklai tik čerški, tik poška!

2. daug kalbėti, tauškėti: Susiėjau vakar tetą, tai poškė́jo, poškė́jo man į ausis apie visokius nebūtus dalykus.
atpoškė́ti. pokšint atvažiuoti, atbildėti: Pats bričkoje su mergomis į atlaidus atpoškėjo, o motina, žiūriu, pėsčia klumpia.
išpoškė́ti.

1. su triukšmu išeiti, išvažiuoti: Jis poškė́damas išpoškė́jo.

2. ištrūkti, išbyrėti: Visi guzikai išpoškė́jo.

3. išvirsti, išgriūti nuo smūgio: Durys nuo kelių vyrų pečių smūgių išpoškėjo.
nupoškė́ti. su triukšmu nueiti: Kas čia koridorium nupoškė́jo?
pripoškė́ti. prišnekėti, pripasakoti, pritaukšti: Jis man pripoškė́jo pilnas ausis apie tuos savo brolius.
supoškė́ti.

1. sutrinksėti, supyškėti: Ir kaip tik šituo metu supoškėjo mūsų galo durys. Valiulienė įdrožė seklyčion, supoškėjusi durimis. Garsiai supoškėjo kulkosvaidžiai, trenkė minosvaidžiai. Netrukus mokyklos sode supoškėjo šūviai.

2. poškant sudegti: Supoškė́jo troba, t. y. sudegė poškėdama.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>poškė́ti, </b>póška, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">kelti ar skleisti stiprų, staigiai pasireiškiantį garsą, pyškėti, pokšėti, braškėti, tratėti: </span> Gyvai poškėjo kirviai – žmonės statėsi namus. Lytys eina, treška, poška. Galvijai po girią póška, kad vaikščio [ja]. Eina žagrė – neit póška, kap ariau! Póška, kad dega troba. Kas tę póška? Be nedega kas? Vakarais poškėjo tvoros, ir garsas lyg šūvis aidėjo tuščia gatve. Po Grabnyčių naktį poškės, dieną teškės. Ir atrodo kartais: geriau jau žiema, geriau pusnys aukščiau stogų, žvarbūs vėjai ir poškantis šaltis. Bonkų kamščiai poška, svečių kalbos darosi trankesnės. Poškėjo šūviai, rūko parako dūmai. Ir vėliai ginklai tik čerški, tik poška! <br/>2. <span class="explanation">daug kalbėti, tauškėti: </span> Susiėjau vakar tetą, tai poškė́jo, poškė́jo man į ausis apie visokius nebūtus dalykus. <br/><b>atpoškė́ti</b>. <span class="explanation">pokšint atvažiuoti, atbildėti: </span> Pats bričkoje su mergomis į atlaidus atpoškėjo, o motina, žiūriu, pėsčia klumpia. <br/><b>išpoškė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">su triukšmu išeiti, išvažiuoti: </span> Jis poškė́damas išpoškė́jo. <br/>2. <span class="explanation">ištrūkti, išbyrėti: </span> Visi guzikai išpoškė́jo. <br/>3. <span class="explanation">išvirsti, išgriūti nuo smūgio: </span> Durys nuo kelių vyrų pečių smūgių išpoškėjo. <br/><b>nupoškė́ti</b>. <span class="explanation">su triukšmu nueiti: </span> Kas čia koridorium nupoškė́jo? <br/><b>pripoškė́ti</b>. <span class="explanation">prišnekėti, pripasakoti, pritaukšti: </span> Jis man pripoškė́jo pilnas ausis apie tuos savo brolius. <br/><b>supoškė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">sutrinksėti, supyškėti: </span> Ir kaip tik šituo metu supoškėjo mūsų galo durys. Valiulienė įdrožė seklyčion, supoškėjusi durimis. Garsiai supoškėjo kulkosvaidžiai, trenkė minosvaidžiai. Netrukus mokyklos sode supoškėjo šūviai. <br/>2. <span class="explanation">poškant sudegti: </span> Supoškė́jo troba, t. y. sudegė poškėdama.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.