póškinti, -ina, -ino
1. daryti, kad poškėtų, kauškinti, tauškinti, paukšėti: Ką jis ten póškina? Miške linksmai dainavo strazdai, savo plaktukais poškino geniai. Poškino, baladojo dikčiai – mat dirbo. Vyrukas nuvaikė paukščiukus, lazda poškindamas, ir dar akmenimis juos pamėtė. Pagavo šūkaut ir su botagu póškint. Ko tu čia taip poškinies?! Nebėra su kuo poškintis lazdomis upės pakriaušiuose.
2. šaudyti, pyškinti: Tik póškina tuos zuikius pagiry. Pakabinam ant šakos varnų aplesiotą kepurę – poškinam, mokomės taikyti.
3. kirsti: Girio [je] poškina, t. y. kerta šalty.
4. pliaukšėti, ploti (rankomis): Mergaitė. iš džiaugsmo poškino su savo delnoms.
5. garsiai kramtyti, triauškinti: Obuolį póškina. Ji sveikais, baltais dantimis poškino riešutus.
6. su garsu traiškyti: Utis jis póškina.
7. tiesiai, drąsiai į akis sakyti, rėžti: Kas negerai, i póškina. [Žvirblis, ] vėl sugrįžęs, dar poškina vienam ir antram. Juk žinai, kad mano tėvas žvejot uždraudė? – poškina jis man.
atpóškinti. atsakyti, atkirsti: Kai tau Jonas atpóškins, akių neturėsi kur dėt. greitai ir garsiai išsakyti: Atpóškino kai žydas poterius.
išpóškinti. tiesiai, į akis išsakyti, išrėžti: Aš jai viską išpóškinsiu, tegul tep nemandraus! Aš jam visą teisybę į akis išpóškinau, tegu žino! Atsisėdęs, net palto nenusivilkęs, Smilgius išpoškino, kas įvyko.
nupóškinti.
1. išperti, išpliekti: Nupóškino jam kailį gerai. Tėvas su špykiu mane baisiai smagiai nupóškino.
2. nušauti: Pernai nupóškinau ir aš nemažai zuikių.
3. nupasakoti, nusakyti: Nupóškinau viską galas į galą.
parpóškinti. nugaluoti, nuvaryti mušant: Jau tas bernas visai parpóškino kumelaitę.
pripóškinti. prigaminti (daug ko): Prikepė, pripóškino poškotinės.
supóškinti.
1. sušaudyti: Už bėgimą gal tuos kareivius ir supóškino.
2. sulaužyti: Visai supóškino dviratį. Senis susipóškino šonkaulius.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.