prakaitáuti, -áuja (-áuna), -ãvo, prãkaitauti, -auja, -avo. prakaituoti:
1. Šiltų kraštų gyventojai valgo vaisius, baisiai prakaitauja ir tuomi sumažina kūno karštį. Krauju prakaitauna. Žmonės laukuose, pievose prakaitaudami darbuojas.
2. Išlaiko. šimtus darbininkų, prakaitaujančių dirbtuvėje. Mes turiam prakaitáudami, o anie eita apgaudinėdami. Niekam nereikėjo prakaitauti, kad jie. išaugtų. Rugelius pjauna, labai prakaitauna. [Lietuvninkai] dirba, plūkia, prakaitáuja ir šiaip ne taip keža. Dovanai ir mes prakaitaujame sėdami sėklą. Gerai svetimoj šaly ponauti, bet geriau gimtajam krašte prakaitauti. Ilgos dienos prakaitauja, ilgos naktys tinginiauja.
3. išsiskirti į paviršių (skysčiui): Tas vaškas šilimoje bitims iš pasturgalio griežinių prakaitau [ja] ir ant jų it bluzganelės gulia.
išprakaitáuti. išprakaituoti:
1.
2. Darbinykės bitės vašką išprakaitau [ja] iš savo pasturgalio.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.