išprašinėjimas

prašinė́jimas. → prašinėti:

1. Visi prašinėjimai pasiliko be vaisiaus. Įkyrus prašinė́jimas.

2.
įprašinė́jimas.

1. → įprašinėti 1: Labai ant visų rūgojo, kad, pažįstamais būdami, atmetė ano įprašinėjimus.

2. → įprašinėti
3.
išprašinė́jimas. → išprašinėti:

1.

2. Bet veltui buvo išsiprašinėjimai.
užprašinė́jimas. → užprašinėti 2: Tetulė net ir už Onos nuoširdžius užprašinėjimus ne visados dėkojo.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>prašinė́jimas</b>. → prašinėti: <br/>1. Visi prašinėjimai pasiliko be vaisiaus. Įkyrus prašinė́jimas. <br/>2. <br/><b>įprašinė́jimas</b>. <br/>1. → įprašinėti 1: Labai ant visų rūgojo, kad, pažįstamais būdami, atmetė ano įprašinėjimus. <br/>2. → įprašinėti 3. <br/><b>išprašinė́jimas</b>. → išprašinėti: <br/>1. <br/>2. Bet veltui buvo išsiprašinėjimai. <br/><b>užprašinė́jimas</b>. → užprašinėti 2: Tetulė net ir už Onos nuoširdžius užprašinėjimus ne visados dėkojo.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.