prašinė́ti, -ė́ja, -ė́jo. prašyti:
1. Ans prašinė́ja šieno. Arklių prašinė́t nereikia. Jis muistėsi šalia manęs, mindžikavo, niurnėjo, išbėgęs iš eilės, prašinėjo bedarbius užrūkyti. Kad dar aš galėtau, tai argi aš jūs prašinėtau?! Prašinė́ [ja] u, prašinė́ [ja] u, i nenupirkai lenciūgo. Šarka šokinėjo, rūtų prašinė́jo. Kitų prašinė́jo žiūrėt bičių. Prašinėjo, idant užeitų ir išgydytų sūnų jo. Dabar jau jie, nieko netekę, eina prašinėt duonos. Tegul palangėmis duonos prašinėja. Geriau savo turėti, negu kitą prašinėti.
2. Prašinė́ [ja] svečius į vestuves. Pereklė galėjo vadinėti prašinėti, kiek norėjo, bet žąsyčiai jos neklausė. Prašinė́jas į svečius, o netura su kum pavaišinti. kviestis vieniems kitus į svečius: Juk mama neleido su sodiškiais prašinėties!
3. Aplink stalą vaikštinėja, valgyt prašinė́ja. Prašinėja visus valgyt.
atprašinė́ti
1. atprašyti
1.
2. atprašyti
4. Sako, kad prieš mirtį atsiprašinėjęs, kad jam dovanotų. Alis Kodža paprašė atiduoti jam tą ąsotį su alyvomis, labai atsiprašinėdamas draugo už nereikalingą rūpestį.
3. atprašyti
5. Siuvėjas pradėjo atsiprašinėt ir inkalbinėt, kad anas vilko pilvan nepareisiąs.
įprašinė́ti
1. įprašyti 1: Kiek mama ją įprašinėjo, ji vis tiek atsisakinėjo.
2. įprašyti
3. Tokiu laiku pašaliniam žmogui vaidintis tiek pat būtų, kaip ir įsiprašinėti, kad priimtų draugėn.
3. išreikalauti: Skolas įprašinė́ti.
išprašinė́ti. išprašyti:
1.
2. Išsiprašinėja į užsienius. [Jonas] neižsiprašinėjo (nesiprašė išvaduojamas) iž savo retežių.
paprašinė́ti. paprašyti:
1. Ana eidavo pasiprašinė́dama (elgetaudama) .
2. Bičiuliai pasiprašinė́davo vienas kitą ant vaišių.
pérprašinėti. perprašyti 4: Parprašinėju tave, jog drįsau užrūstinti. Pársiprašinėjo, pársiprašinėjo, i paleidė.
prisiprašinė́ti. priprašyti
1. Tai kiek aš nudylu, kol prisprašinė́ju [, kad visi eitų valgyti] !
suprašinė́ti. suprašyti:
1. Siunčia mane, kad eičiau suprašinė́ti į pagrabą. Liūdnas broliukas šiam vakarėly, kol jaunimėlį suprašinėja.
2. Jis susiprašinė́jo daug vilnų.
užprašinė́ti
1. užprašyti 1: Gediminas meiliai juos užprašinėjo į Lietuvą žmonių mokyti. Numylavęs, nuglamžavęs visus, apsipasakojo užsakus padavęs, užprašinėjo į veselę. Užprašinė́ [ja] visus – atvažiuokiat! Ant kožnų krikštynų viena kitą užprašinėdavo. Giminės susėję šnekasi, džiaugiasi, užsiprašinėja (kviečiasi į svečius) .
2. užprašyti 4: Ona užprašinėjo visus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.