išpratimas

pratìmas.

1. → prasti 1: Tegul per nepratimą rašyti ir sykį, ir antrą nepasisektų. Būtų galėjęs slaptomis tai daryti, tik neleido įgimtas atvirumas ir nepratimas meluoti.

2. uždavinys, veiksmas, skirtas kam lavinti, mankštinti, pratinti: Fiziniai pratimai išvysto fizines jėgas. Pratìmas rašyti, skaičiuoti, uždaviniai spręsti.

3. → prasti 4: Dėl pratimo suprantu.
apsipratìmas. dailus elgimasis, ceremonijos: Apseigų, apsipratìmų nė kokių sodiškiai nemoka.
įpratìmas. → įprasti 1: Žmogus įpranta savo vidumi; įpratimas įeina į jo vidaus gyvenimą. Reik įpratimo tokiam pjūviui, idant būt lygiu ir geru. Darbas eis, nesunkus, tik inpratìmo reikia. Jaunas da, inpratìmo neturi. Toks jo inpratimas tinginiauti mums visai nepatinka. Senu įpratimu šiandien dar ankštą kelalį par girią šunkeliu vadina. Kai jis kartais kalbėdavo, tai iš neįpratimo kalbėtis telefonu rėkė per daug pakeltu balsu. Gyvena dar mūsop senas žmogus bloguose įpratimuose. Jaunas sveikata, o senas inpratimù.
išpratìmas. → išprasti 3: Pavojaus išpratìmas.
papratìmas.

1. → paprasti 2: Nepaturok, ką anas šneka, jo jau toks papratìmas. Iš papratìmo nueinu pažiūrėt namų. Iš senovės papratìmo nešiojam savo darbo numiniais. Iš seno papratìmo sugalvojom ką nors tau nuleisti iš valgymo. Senu papratimu taip darome. Kiaulė ėmė ir čia savo papratimu žemę knisti. Tas yr lig su papratimù. Kad įsiverpu, ir naktį paverpu, verpu apgraibais, papratimais. Gert – blogas papratìmas. Mesk tu šitą papratìmą. Nuvilk. senuosius anuos rūbus, tatai yra. piktuosius papratimùs savus. Papratimas tai antras prigimimas. Papratìmas stipresnis už prigimimą. Jaunas mokslu, senas papratimu. Pasipratìmas baisus rūkyti. Toks pasipratìmas yr rankas trynioti.

2. paprotys, tradicija: Kiekviena šalis turi savo papratimus. Kiekvieno krašto žmonės gyvena savo papratimais, dėl kurių neverta vieni kitiems prikaišioti. Taip liepė seni tėvų papratimai. Reiktų iš dugnio peržiūrėti, kas gi sulyg senobių nerašytais papratìmais po Lietuvą dedasi.
pérpratimas. → perprasti 1: Hegelio filosofijos perpratimas reikalauja daug darbo.
pripratìmas.

1. → priprasti 2: Ir pjaut nėra jau teip sunku, tik reikia pripratìmo. Tas rūkymas tai pripratìmas, daugiau nieko. Tokia mada, toks pripratìmas y [ra]. Su senuoju reik pripratìmo. Ot pripratìmas, vis negali parsiverst! Ir skruzdėlė pripratimu gyvena. Mesi blogą savo pripratimą žiūrinėti į nereikalingus daiktus.

2. paprotys, tradicija: Pas mus pripratìmai tokie.
supratìmas.

1. → suprasti 2: Valstiečių sąmoningumas, savų interesų supratimas stiprėjo. Kur Grėtė nesugebėjo, čia ji. tvėrėsi darbo, kad nenukentėtų ūkis, gero šeimininko supratimu bei apsukrumu tvarkomas. Jo galvoj nyko supratimas to, kas buvo ir kas yra. Mokiniai yra įgiję kiek supratimo apie kalbos sintaksę. Gali būti, kad tamsta nebesupranti, ale nesupratimas nėra dar prieštaravimo priežastis. Supratimas yra pasyvesnis, išmanymas – aktyvesnis dvasios stovis. Turėję supratimo apie didelę pareigos reikšmę. Rasti kiti i turia tą supratìmą, bet aš jau negaliu paaiškinti. Senasis ponas išmokė ne vieną skaityti, rašyti gimtąja kalba, akis prablaškė, kas esąs, supratimą įdavė. Apie tą darbą jis jokio supratìmo neturi. Ka nei menkame dalyke neturì nei supratìmo, nei dirbimo. Neturiu supratìmo (man sunku suvokti, įsivaizduoti), kaip tę begyveno žmonės. Mažą supratìmą teturu. Negi turėjau supratìmo (nežinojau), kaip surašyt [dainas]. Supratìmas, ausys, akys geros, da visas protas jaunas. Kad ano supratìmas toks tėr. Menko supratìmo žmogelis. Tegul nemano, kad jam jėgų arba supratimo trūksta. Kad turėtų supratìmą, to nedarytų. Ale betgi boba be supratìmo! Supratìmo neturi, besarmatis, kepurę pakelt. Ir mano supratimu, geriau tiktų trejų metų laikas. Nematau, vaikščioju po supratimù (pagal nuojautą) . sąvoka: Kad kiekvienam supratimui būtų vienas vardas, vienas žodis.

2. → suprasti
4. Ir tiekgi jo nebesusipratimas! Netrokšti prapuolimo, bet lauki susipratimo.

3. → suprasti 5: Iki Markso ir Engelso viešpatavo idealistinis visuomenės istorijos supratimas. Jis aistringai ėmė ieškoti kelio į tiesą, į teisingą pasaulio supratimą. Garbės supratimas. Grožio supratimas, kaip ir apskritai estetinės pažiūros, keičiasi pamažu.

4. → suprasti
6. Susipratimas yra aktyvaus sąmoningumo apraiška. Susipratimas žmonių eina vis didyn. Jis matė, kad Antanas prisirišęs prie savo krašto žmonių, su jais susieina, tarp jų dirba, platina susipratimą. Klasinis darbininkų susipratimas. Vaizduodama kaimo žmonių santykius Žemaitė ne vienoje vietoje parodė valstiečių susipratimo bei solidarumo stoką.

5. → suprasti 8: Nėr tarp mūsų arklių supratìmo: pjaunas, spardos.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>pratìmas</b>. <br/>1. → prasti 1: Tegul per nepratimą rašyti ir sykį, ir antrą nepasisektų. Būtų galėjęs slaptomis tai daryti, tik neleido įgimtas atvirumas ir nepratimas meluoti. <br/>2. <span class="explanation">uždavinys, veiksmas, skirtas kam lavinti, mankštinti, pratinti: </span> Fiziniai pratimai išvysto fizines jėgas. Pratìmas rašyti, skaičiuoti, uždaviniai spręsti. <br/>3. → prasti 4: Dėl pratimo suprantu. <br/><b>apsipratìmas</b>. <span class="explanation">dailus elgimasis, ceremonijos: </span> Apseigų, apsipratìmų nė kokių sodiškiai nemoka. <br/><b>įpratìmas</b>. → įprasti 1: Žmogus įpranta savo vidumi; įpratimas įeina į jo vidaus gyvenimą. Reik įpratimo tokiam pjūviui, idant būt lygiu ir geru. Darbas eis, nesunkus, tik inpratìmo reikia. Jaunas da, inpratìmo neturi. Toks jo inpratimas tinginiauti mums visai nepatinka. Senu įpratimu šiandien dar ankštą kelalį par girią šunkeliu vadina. Kai jis kartais kalbėdavo, tai iš neįpratimo kalbėtis telefonu rėkė per daug pakeltu balsu. Gyvena dar mūsop senas žmogus bloguose įpratimuose. Jaunas sveikata, o senas inpratimù. <br/><b>išpratìmas</b>. → išprasti 3: Pavojaus išpratìmas. <br/><b>papratìmas</b>. <br/>1. → paprasti 2: Nepaturok, ką anas šneka, jo jau toks papratìmas. Iš papratìmo nueinu pažiūrėt namų. Iš senovės papratìmo nešiojam savo darbo numiniais. Iš seno papratìmo sugalvojom ką nors tau nuleisti iš valgymo. Senu papratimu taip darome. Kiaulė ėmė ir čia savo papratimu žemę knisti. Tas yr lig su papratimù. Kad įsiverpu, ir naktį paverpu, verpu apgraibais, papratimais. Gert – blogas papratìmas. Mesk tu šitą papratìmą. Nuvilk. senuosius anuos rūbus, tatai yra. piktuosius papratimùs savus. Papratimas tai antras prigimimas. Papratìmas stipresnis už prigimimą. Jaunas mokslu, senas papratimu. Pasipratìmas baisus rūkyti. Toks pasipratìmas yr rankas trynioti. <br/>2. <span class="explanation">paprotys, tradicija: </span> </span> Kiekviena šalis turi savo papratimus. Kiekvieno krašto žmonės gyvena savo papratimais, dėl kurių neverta vieni kitiems prikaišioti. Taip liepė seni tėvų papratimai. Reiktų iš dugnio peržiūrėti, kas gi sulyg senobių nerašytais papratìmais po Lietuvą dedasi. <br/><b>pérpratimas</b>. → perprasti 1: Hegelio filosofijos perpratimas reikalauja daug darbo. <br/><b>pripratìmas</b>. <br/>1. → priprasti 2: Ir pjaut nėra jau teip sunku, tik reikia pripratìmo. Tas rūkymas tai pripratìmas, daugiau nieko. Tokia mada, toks pripratìmas y [ra]. Su senuoju reik pripratìmo. Ot pripratìmas, vis negali parsiverst! Ir skruzdėlė pripratimu gyvena. Mesi blogą savo pripratimą žiūrinėti į nereikalingus daiktus. <br/>2. <span class="explanation">paprotys, tradicija: </span> </span> Pas mus pripratìmai tokie. <br/><b>supratìmas</b>. <br/>1. → suprasti 2: Valstiečių sąmoningumas, savų interesų supratimas stiprėjo. Kur Grėtė nesugebėjo, čia ji. tvėrėsi darbo, kad nenukentėtų ūkis, gero šeimininko supratimu bei apsukrumu tvarkomas. Jo galvoj nyko supratimas to, kas buvo ir kas yra. Mokiniai yra įgiję kiek supratimo apie kalbos sintaksę. Gali būti, kad tamsta nebesupranti, ale nesupratimas nėra dar prieštaravimo priežastis. Supratimas yra pasyvesnis, išmanymas – aktyvesnis dvasios stovis. Turėję supratimo apie didelę pareigos reikšmę. Rasti kiti i turia tą supratìmą, bet aš jau negaliu paaiškinti. Senasis ponas išmokė ne vieną skaityti, rašyti gimtąja kalba, akis prablaškė, kas esąs, supratimą įdavė. Apie tą darbą jis jokio supratìmo neturi. Ka nei menkame dalyke neturì nei supratìmo, nei dirbimo. Neturiu supratìmo <span class="explanation"> (man sunku suvokti, įsivaizduoti), </span> kaip tę begyveno žmonės. Mažą supratìmą teturu. Negi turėjau supratìmo <span class="explanation"> (nežinojau), </span> kaip surašyt [dainas]. Supratìmas, ausys, akys geros, da visas protas jaunas. Kad ano supratìmas toks tėr. Menko supratìmo žmogelis. Tegul nemano, kad jam jėgų arba supratimo trūksta. Kad turėtų supratìmą, to nedarytų. Ale betgi boba be supratìmo! Supratìmo neturi, besarmatis, kepurę pakelt. Ir mano supratimu, geriau tiktų trejų metų laikas. Nematau, vaikščioju po supratimù <span class="explanation"> (pagal nuojautą) </span>. <span class="explanation">sąvoka: </span> Kad kiekvienam supratimui būtų vienas vardas, vienas žodis. <br/>2. → suprasti 4. Ir tiekgi jo nebesusipratimas! Netrokšti prapuolimo, bet lauki susipratimo. <br/>3. → suprasti 5: Iki Markso ir Engelso viešpatavo idealistinis visuomenės istorijos supratimas. Jis aistringai ėmė ieškoti kelio į tiesą, į teisingą pasaulio supratimą. Garbės supratimas. Grožio supratimas, kaip ir apskritai estetinės pažiūros, keičiasi pamažu. <br/>4. → suprasti 6. Susipratimas yra aktyvaus sąmoningumo apraiška. Susipratimas žmonių eina vis didyn. Jis matė, kad Antanas prisirišęs prie savo krašto žmonių, su jais susieina, tarp jų dirba, platina susipratimą. Klasinis darbininkų susipratimas. Vaizduodama kaimo žmonių santykius Žemaitė ne vienoje vietoje parodė valstiečių susipratimo bei solidarumo stoką. <br/>5. → suprasti 8: Nėr tarp mūsų arklių supratìmo: pjaunas, spardos.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.