išpravardžiuoti

pravardžiúoti, -iúoja, -iãvo. prãvardžiuoti, -iuoja, -iavo. vadinti pravarde, netikru vardu: Pasienio gyventojai atvykstančius iš anos pusės žemaičius „bičiuliais“ pravardžiuoja. Pravardė, su kuria kas prãvardžiuojamas. Tu jįjį nepravardžiúok, t. y. neduok pravardės. Ar tai gražu – vieni kitus pravardžiúojat! Ar nežinai mano vardo, kad pravardžiúoji?. Delegacija ėmė dar smarkiau šaukti ir net piktai pravardžiuotis. Ir vieną sykį besipešant, besipravardžiuojant, prie jų pavardės Dulkė netyčia prilipo žodis „smulkė“.
išpravardžiúoti. išvadinti pravarde, netikru vardu: Liežuvininku, kvailiu, teliuku, piemeniu išpravardžiuotas. Jie visus išradinėja, išpravardžiúoja. Ypač sumaningos išpravardžiuoti buvo Iešmantų dukters. Mūs vienkiemiai pravardžiuoti išpravardžiúoti. Lietuviai mėgsta visaip išsipravardžiuoti leišio, gudo, kapso, dartininko, ciekso, dzūko ir kitomis pravardėmis. Kol jie prijojo tvenkinį, išsikeikė ir išsipravardžiavo paskutiniais žodžiais.
pasipravardžiúoti pavadinti pravarde: Su juo nepasipravardžiuosi, – duos snukin, ir dantų nesusirinksi!


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'ispravardziuoti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x