išpravarinėti

.
varinė́ti, -ė́ja, -ė́jo.

1. varyti 1: Te girdyt varinė́j [o] karves. Kiaules varinė́jo iš ūlyčios du piemenys. Toli varinė́t karvę negerai. Vištas varinė́ja in oro, vištos džiaugiasi. Kokį seną pasamdo, tai tas užstovas, kamandierius, o mes varinė́jam gyvulius, aplink einam. Jis pradėjo varinėt ton skrynutėn gyvulius. Rudenį reikia kult, žiemą – arkliai varinė́t ant maniežų. Kas tingėdavo kultuvu kult [sėmenis],
tai varinė́davo varinė́davo arklį. Reikė [jo] varinė́t arkliai. surišam po du ir varinė́jam vienus paskui kitą. Tus žiūro, varinė́ja arklius, kad gerai traukt [sukdami maniežą]. Porą arklių varinėja per tais žirniais. Taip tus arklelius i varinė́s par visą dieną. Tu varinė́k [arklius],
o aš plūgą laikysu. Kadangi buvo tokia darbymetė, mėšlavežtis, tai tėvas, pasitaręs su motina, prikėlė iš seklyčios Uršuliutę ir liepė jai vietoj Alenos varinėti mėšlo vežimus. Tėvas mėžia, sūnus valkčius varinė́ja. Ilgai kare buvo, toli žirgus varinėjo. Ne del vynelio žirgelius varinėjom. vaikyti, gainioti: Nu i tada ėmė varinė́t, tik gaudyt, mėtyt smėliu bites. Alkanas šuva – kažkur varinė́j [o] kiškius. Nevarinė́k kačiuko. Varinė́jau varinė́jau karvę, kad prasbezdėt – visa iškelta. Jis varinėja pryšų pryšais gyvuolius be reikalo. Motiną mintys varinėjo iš kampo į kampą. Tai anas itą šunį varinėjos po laukus. Veizu, ka čia ne mūso tie arkliai, aš varinė́siuos! Dabar gi visi varinė́simės tas kiaules, visi. Vakarą anas varinėjas tą gaidį po trobą arba po karčemą. Tai ko tu nori, kap šuva blusas varinė́damas. baidyti: Arklys ginasi, uodega varinė́ja varmus. ganyti: Šešių metų buvau, kada pradėjau žąsis varinė́ti. Nuog ledo lig ledo eik tu, varinė́k tas karves. Tvorą prie gurbo pritveria, ir nebereikėdavo varinė́t [kiaulių]. Varinė́jau varinė́jau aš juos, dabojau dabojau šituos ančiokus – išnešiojo varnos. Kas tę karvukę varinė́ja po kalną? Kam jūs varinė́jat [gyvulius] po tais miežiais? Judu netinkat kiaulpalaikes kelias varinė́ti. Agotė varinėjosi bandą papūdymiais. Piemenukai varinėjasi paraisčiu avytes.

2. →. varyti 3: Negražu motka varinė́t. Broliai ne tėvas, varinė́j [o] visur [netekėjusią seserį]. Nu taip jau ir varinė́davo ans anus to vandens. Nemokėjo nieko, ale tep varinė́jo in darbą. Nėkas nenorėjo eiti į darbą, gaudavom varinė́ti eiti po butus. Parvežė kokį piemenį, sako, muni, seną žmogų, ir varinė́s. Senas nebturì savo valios, esi varinė́jamas. Tas vaikelis nekaltas, varinėjamas, mušamas buvo. Svečiai lygos, varinėjo kits kitą į užstalį. Dalys visiems išmokėtos – ponia vartysies minkštuose krėsluose ir varinėsi šeimyną. Kelių taisyti ir žvyro vežti žmonės nuolat varinėjami. Dabar esi žmogus varinė́jamas, o teip nieko, gerai. Varinė́ja kaip arklį numuštą. Vėl viesėn visus varinė́ja (iš vienkiemių į gyvenvietę varo) .

3. →. varyti 4: Nieko aš nevarinė́ju iš trobos. Sa [vo] pirkion gyventai, niekas nevarinė́t, o čia. vis užkliuvęs. Pri vokyčių ta tus varinė́jo ten į Latviją. Nepapratusi už durių varinė́ti, nė marčios nevarysu. Aš šarkos in žiemą nevarinė́ju nuo lesalo. O įėjęs bažnyčion pradėjo varinėt oran parduodančius joj bylodamas. Einu par svietą varinė́damas velnius iš dvarų.

4. →. varyti 5: Šeriai vaiku [i]:
pirty su muilu varinėja. Ryto pieno išgertau, greitoj varinė́t ik devinto rąsto. Narius varinė́ [ja] senatvia, surieta žmogų. Jau trisdešimt metų nariukus varinė́ [ja]. Žmonai kaulus pradėjo varinė́t.

5. stumdyti: Jis nenusiimdavo kepurės ir varinėdavo tarp pirštų suvertas kaladėles. Su lazda akmenų nevarinė́jai, iš medžio daugiau buvo toj kiaulė. Jis varinė́ [ja] po puodynę tą smetoną. To šaudyklėlė bėga an šę, ant tę, su ranka varinė́ji vis. Varinė́ju varinė́ju po dančiais duoną. Mato Stankus, kaip vel [nia] s jaunai mergei su uodega raides po kningas varinė́ [ja]. Dalgis taip plonai iškaltas, kad ašmenys ant nago varinė́jas (lankstosi) . sustūminėti į vieną vietą: Tu ne tep varinė́ji šieną. Vedu varinė́jov į pakūges [šieną]. Parjojęs švilptelėjo – viskas prapuolė, o pats pasiėmęs lopetą dumblą varinėja. braukyti: Pradėjau varinė́ties [ranka] po kankles, ieškoti maliodijos. versti tekėti, cirkuliuoti: Uždevė vaistų, ka kraujį geriau varinė̃tų. Tos tabletės, ką kraują varinė́ja. Krevauninkų arbatą gera nū nervų – kraują varinė́ [ja]. Jeigu kuri vieta dideliai skausta, tą vietą reik patepti su kamparu: kamparas kraują varinė́ja – mažiau skausta. | Ta pati širdis varinėja medžių syvus. Seno krau [ja] s menkai varinė́jas, i gerai kailiniukai vasarą. | Vaistai pradeda varinė́ties, šilta šilta. gamtos stichijų jėga nešioti, stumdyti; plukdyti: Marėse varinėjami ledai. irkluojant, valdant gabenti, plukdyti: Medžius Nemunu varinėja. Čia. ir kalades varinė́ja. Norė [ja] u troptus (sielius) varinė́t, tep gera gera buvo. irkluoti: Varinėja luotelį, gaudo žuvis. irkluojant plaukyti: Nekur jie varinė́jasi, anoj pusėj upės. pučiant plaikstyti, šiaušti: Reikia užsisegt kitą suknelę, bo šitą vėjas varinė́ja. Rugius vėjas varinė́jo. Smarkus vėjas varinė́jo putotas bangas. pučiant nešioti: Varinė́j [o] mane, varinė́j [o] [vėjas],
paka aš neattrūkau. Tie yra debesiai be vandenio, kuriuos varinėja vėjas šen ir ten. | Ant varinėjamos smilties nekimba inkaras. Oras varžos, varinėjas, kaitos taip, kad kyla ir vėjas.

6. varyti 8: Su mašina jai gera siūt: varinė́ja ir varinė́ja atsisėdus. Su vindu varinėjo mašynos rulį (vairą) . Laikrodis be garso kairėn ir dešinėn varinėjo švytuoklę. persukinėti, pertvarkyti: Dabar valdžia tuos valandas kaip nori, teip varinė́ja.

7. varyti 9: Kai sniegelį varinėja, tai žolelė landinėja.

8. varyti
10. Neduosim vaikus mušinėti, į ligas varinėti, ne taip lengvai užauginom. šalinti kokią (ppr. blogą) būklę ar būseną: Tos žolės skausmą varinė́ja.

9. ariant daryti tarplysius, vagoti: Jonas varinė́ja tarplysius, kur pasėta rugiai. Varinė́tos bulbės – kašikų kašikai (geras derlius) . Žagrukė maža, medinė, bulvėm varinė́t. Du kartu, būlo, varinė́ji bulbes, vargsti. Ar čia bernas vagą varinėjo, ar čia kiaulė snukiu knisinėjo. atarinėti vagas (kasant bulves): Turbūt su talka kas, kad dviem poromi arklių bulves varinė́ja. Kap kas varinė́ja bulbes, kap kas kapliais kasa.

10. varyti 12: Visi trys susdėjom ir varinė́jom vilkų bilietais. Rimas ka varinė́ja, sucypia tik [mašina]. Vargingai šienavo, atatupstą traktorių varinė́jo varinė́jo, urstė urstė. vairuojant vaginėti (važiavimo priemones): Sūnų kaip kokia liga apniko varinėti svetimas mašinas. Daėdė tavę varinė́tis, jei nori, gerk. Parejau viena – ko vaiką varinė́suos. O cigonės ta varinė́jos žmonis po Kalvariją. Vyras nu pat ryto po restoranus, o pati varinė́jas aną iš paskuo. Paskui bočį labai varinė́jasi, neatsiliekti. Tie vištalukai varinė́jas dar tą motyną, o ana nė iš tolo nebiprisiema. Varinė́jas muni žąsys, nepaleida, nora lesti. merginti: Septynis metus varinė́jos, kol kaip kirminas įkando ir paejo šalin. Tas pasiuto varinė́ties iš paskos – ir prisitaisė.

11. varyti
14. Varinė́sys varinė́sys, kol gausi gyvoliuo pievikės. Varinė́jas, uždirba piningų.

12. varyti
16. Varinė́jas vyras motrišką. Varinė́josi varinė́josi vienas vieną, nesutiko [Lietuva su Lenkija].

13. varyti 19: Nustvers ir nereiks varinė́t samagoną. Varinė́jas žmonys šnapšiuką, negėrę negalia nusitūrėti.

14. varyti 21: Pilvas zurgia, maršus varinė́ja. Neserga, tik nervas varinė́ja (irzliai elgiasi) mūso poni. Durnystas varinė́ [ja] (kvailioja) tokie žiopliukai – duodas, pešas. Ne meldas, ale juokus varinė́ [ja] (juokauja) . Šposus nevarinė́k, sėdėk ramiai. Žinai, žmonys padūkę: kol sveiki, kol jauni, tai kerštus varinė́ja vienas kitam. Nori prieš kitus pasirodyt, mandrystes varinė́ja. Tas vaikiukas pakipšnus, mandrystes varinė́ [ja]. Madų tų nevarinė́jo. Tėvas madas varinė́ [ja],
ką tu su juo! O ta dainas varinė́ [ja] visokias. Tokios rupūžės tokias lojynes varinė́ja. Klausinė [ja],
o po tam kalbas varinė́ [ja]. Klausos, o paskiau liežuvius varinė́ [ja]. Su tėvais jau visokius ginčus varinė́ [ja],
nepasiduoda. Vyrai palitikas varinė́jat, tilivizorių ganot, o aš šliaužu. | Mano Maušius didelius reikalus javais varinė́ja. Visi ponystų varinė́jas, nora tik kumbinuoti.

15. vadovauti šokant: Kad moka ji varinė́t vyro vietoj šokant.
ámbas varinė́ti. būti užsispyrusiam.
ántis varinė́ti. šlitiniuoti, griuvinėti. Jau atkrepalioja iš miestelio ir mūsų tėvas, keliu antis varinėdamas.
bíesus varinė́ti netinkamai elgtis, išdaigauti: Paskui visokių biesų i varinė́davai, ka mokytis neleido toliau.
čióringes varinė́ti niekus plepėti: Čióringes tik varinė́jat!
Diẽvą (Pondiẽvą) varinė́ti į mẽdį per daug reikalauti, priekaištauti: Ko trūkstam, ko negyvenam, nevarinė́kiam Diẽvo į mẽdį. Tylėkiat, nevarinė́kiat Pondiẽvo į mẽdį.
kiaũlę (kiaulelès) varinė́ti žaisti tokį vaikų žaidimą: Kerėplą mušam, kiaũlę varinė́sam. Lazdeles pasiimam, padarom tokį ritinaitį ir tas kiaulelès varinė́jam. Einam kiaulẽlės varinė́t.
nãravas (nìkį) varinė́ti užsispyrus savaip elgtis, aikštytis: Visi tik laksto aplinkuo, o ana tik nãravas varinė́ [ja]. Ėsk tik nikio nevarinėjęs, – subarė motina vaiką.
óžius varinė́ti

1. užsispyrus savaip elgtis, aikštytis: Óžius varinė́t pradeda jau, o dar be kelnių vaikas. Užkirsk su rykštike, neleisk ožių̃ varinė́ti.

2. pykti: Kad ji óžius varinė́ja an savo kaimynų.

3. vemti: Koks gi čia miegas, kai anas kaip velnias óžius varinė́ja.
pasiutìmą (pasiutimùs) varinė́ti užsispyrus savaip elgtis, aikštytis: Eik valgyt – užteks čia tau pasiutìmą varinė́t. Pasiutìmą varinė́ [ja] [vaikas],
neėda. Tokie mažileliai jau pasiutimùs varinė́ [ja],
nepasiduoda.
póras varinė́ti žaisti tokį žaidimą: Poràs varinė́ja: sėdi pora, klausia – ar gera pora.
susiẽdą varinė́ti žaisti tokį žaidimą: Susėdę varinė́jom susiẽdą.
týčias (týčius) varinė́ti tyčia ką sakyti, daryti: Tai týčias varinė́ja. Ką tu čia su manim týčius varinė́ji, aš tau ne piemuo!
už nósies (nósės) varinė́ti apgaudinėti, mulkinti: Sena, ir varinė́ [ja] už nósės.
vélnius (velniukùs) varinė́ti.

1. netinkamai elgtis, išdaigauti: Paleidai [vaiką] nu skreito, jau toks ir pradeda vélnius varinė́ti. Tokie tie proteliai, tik siunta, velniukùs varinė́ [ja].

2. užsispyrus savaip elgtis, aikštytis: Tai ka ji vélnius varinė́ja, nieko nevalgo.

3. sukčiauti: Tas irgi kokius vélnius varinė́ja – skolos jau kada neatiduoda.

4. keiktis: Kalbėk kaip žmogus, o velnių̃ čia nevarinė́k.
vė́žius varinė́ti papekliaĩs likti nevedusiam (netekėjusiai): Ta jau varinė́s vė́žius papekliaĩs.
žąsìs (žąsýčius, žąsiukùs.
) varinė́ti. svirduliuojamai eiti girtam: Eidavo namo linksmai dainuodamas ir žąseles varinėdamas. Pareita mūsų tėvelis žąsýčius varinė́damas. Eina žąsiukùs varinė́damas.
žvirblẽlį varinė́ti žaisti tokį žaidimą: Atsimenu, žvirblẽlį varinė́jom: kap apsisuks, kap griūna!
apvarinė́ti.

1. bent kiek nubaidyti, apnaikinti: Žukų buvo an bulbų, ale kąsnį apvarinė́jom.

2. apvaryti
5. Bačkos cypa lankais apvarinė́tos.

3. apvaryti
6. Išvarinė́ja bulbas, kai kasa, o apvarinė́ja, kai metas kapliuot. Su žambiais reikėjo tą sėjimą apvarinė́ti. Mes jau bulves apsivarinė́jom. Apsivarinė́jom daržus ir visa. užkasinėti, užžarstyti: Pakasė piningus ir apvarinė́jo žemėms. Apvarinė́ju su pelenais ugnelę ir pasakau: šventa, šviesi gabija, atsilsėk.
atvarinė́ti.

1. atvaryti
1.

2. atvaryti 1: Jau piemuva atvarinė́ja [karves]. Bočia atvarinė́jo gyvį pavakarėn. Kad atsivarinė́ju kiaules nūnai, tai nėra jau jos.

3. atmetinėti į šalį: Ta mergaitė tegu nu [kuliamosios mašinos] subinės šiaudus atvarinė́ [ja].
įvarinė́ti

1. įvaryti
1.

2. įvaryti
6. Buksa kaladukėn insivarinė́ja.
išvarinė́ti.

1. išvaryti 1: Išvarinė́k gyvolius į ganyklą visus. Čia bobutė vėl bėga, išvarinėja pati gyvulius, kiaules. Nebeliko jokių gyvulių – visus juos vokiečiai išsivarinėjo ar papjovę suvalgė.

2. išvaryti 1: Užsimiegojo ma [no] piemuo, neišvarinė́ja karvių. Baltrų dar šį tą išnešė ir gyvulius išvarinėjo. Kap išvarinė́j [o] karves iš tvarto pirmąkart, tai apvirė delia piemenio pie kiek pautų. Avis išsivarinė́j [o] skerdžiu [i] kožnas. išvažiuoti stumiant: Kur dviratį išvarinė́t po tokius kelelius.

3. išvaryti 4: Muzikantai griežia, visi šoka, duoda garo, nė išvarinėjami nesiduoda. Ateina vasara, vėl tėvas visus klaiman gult išvarinė̃s. O inejęs į bažnyčią pradėjo išvarinėt parduodančius ir perkančius anoje. Anuo metu Jėzus išvarinėjo velnį. Ar ne per vardą tavo pranašavome, ar ne per vardą tavo čartus išvarinėjome? Turėtų [mokytiniai] valdžią gydyt ligas ir išvarinėt velnius. Gundės vieną kartą Liuteris velino išvarinėt. Banditai kieksyk išsivarinė́jo iš gryčios, baidė. Išsivarinė́ji laukan kiaules. Kaimus buvo išvarinė́ję į viensėdžius, o daba varo į krūvą. Išvarinėjo vyskupus, kurie jam nepatiko.

4. išvaryti 4: Tas gi sūnus dairosi – što, jį išvarinė́ja iš pirkios! Nenukalbės ir neišvarinė̃s jų niekas. Aš nebuvau tenai, kap juos išvarinė́jo. Mane iš šito namo išvarinė́j [o]. išeiti: Kur tos bobos išsivarinėjo, kad nė vienos nėr.

5. išvaryti 5: Jo neišvarinė́si in darbą.

6. išvaryti 8: Trąšas išvarinė́jo iš karvidžių.

7. išvaryti
9. Vėjas duoda ir duoda antra diena, debesis visus išvarinė̃s.

8. išvaryti 10: Baisus ramatas, išvarinė́jo kaulus. Susukta, išvarinė́ti visi kauleliai. Rankos išvarinė́tos. Kẽliai išvarinė́ti, deda visokius kumpresus. Mama ramatikuota buvo, pirštai išvarinė́ti. Veizėk, kaip akmenai [važiuojančių mašinų] išvarinė́ti iš vietos. | Išvarinė́ji, išnarstai su peiliuku [vyšnių] kauliukus. išsklaidyti, paskleisti: Dažant reikia dažus tepti plonu sluoksniu, teptuku vienodai išvarinėti ir išlyginti.

9. išpūsti, iškelti; . išvaryti 10: Pilvas puška, kai mielių išvarinė́jamas. Ot pastiko mielės geros, ogi pyragus akysa išvarinė́ja. Gyslos rankų išsivarinė́jusios. išberti: Ižvarinė́j [o] visą adra.

10. išvaryti 11: Sušalęs pareini, užgeri [degtinės],
kad kraują ižvarinė́t. Ponas žino, kad dabar jis gali ilgai neužmigti, jei valandėlę nepasivaikščios ir neišvarinės sąnariuose kraujo.

11. išvaryti 12: Davė daktaras vaistų vočiai išvarinė́t. Medlievos žievės pritvertos putmenis išvarinė́ [ja]. Votį taigi šutina, kad išvarinė́tų.

12. išvaryti 13: Arbatelė visų geriausiai – visas ligas išvarinė́ [ja]. Ligas išvarinė́ti stabuklininkai moka.

13. išvaryti
14. [Plūgas] verčia in abu šonu, kur bulbom ižvarinė́t. Kas man bulbes ižvarinė̃s – vaikai ižvažiav [o]. Baugu, kad nimtų lyt – visas rugių laukas tebėra neišvarinė́tas. Kap rugius pasėji, reikia vagas išvarinė́t. Pavakare išvarinė́k rugius, rytoj gali lyt. Bernas kviečius sėjo, nišvarinėjo, su vandeniu apleido. atarinėti vagas (kasant bulves): O dar išvarinė́jo, mes tik žarstom pieskas [rinkdami bulves]. Jau dešimtį vagų išvarinėjau, galit eiti kasti. | Visai siaura [rėžyje] – išvarinė́ta, išsukinėta. išrausti: Kurmiai išvarinė́ja žemę, tai nė pjaut nesekas. | Laukus, kur buvo bjaurūs (šlapi) , tum triūbum išvarinė́jo, gal jau daba ir augs [javai].

14. išvaryti
16. Ižvarinė́jo šnapso, turėjom [sodžiuj] tokią mergšę.

15. išvaryti
19. Pamatau raštą, pradedu varinėti varinėti ir išvarinė́ju, ir išaudu. išsiuvinėti: Pasiemi adatą, tankiai va peltakėlis, gražiai išvarinė́ji, būdavo.

16. išvaryti
21. Pirmiau išvarinė́jo po tris šimtus darbadienių.

17. išleisti, apvesdinti (duodant turto): Mama išvarinė́jo visitelius [vaikus] vargingai.

18. varyti
23. Kokias tu dainų gaidas išdirbinėji, išvarinė́ji?
vélnius išvarinė́ti kelti barnius: Ką ji yra išvarinė́jusi – visokių velnių̃.
vabalaĩ pil̃vą išvarinė́ja. norisi valgyti. .
nuvarinė́ti. nuvaryti:

1. Visi nusvarinė́jo [gyvulius į ganyklą].

2. Nuvarinėti pagalį paėmus nematai tuos išdykėlius. Eik, nuvarinė́k žąsis nuo avižų!

3. nuvaryti 2: Darže jų. daug buvo, nuvarinė́jom.

4. nuvaryti 18: Kaltūnas gi, sakė, nagus nuvarinė́ja.

5. nuvaryti 21: Taip varinėdamas tą arklį tikrai nuvarinė́si. Ponai nuvarinė́ [ja] darbininkus, tarnaites. Taigi karvės tik nusivarinė́ja, o te teip išėsta, krūmuos ganykla.

6. ištrypti: Nuvarinėjo visas avižas terpūkelėj.
panusivarinė́ti. visus nusivaryti: Panusvarinė́jo avis.
pavarinė́ti.

1. varinėti
1. Galėdavo arklį ir vaikas pavarinė́t. Bočia aria, o sūnus pavarinė́ja arklį. Bėda bėdą veja, bėda pavarinėja. Blogai, ka jau pradeda par nasrus mėšlai dribt [išputusiam gyvuliui],
nebepavarinė́si, ka jis. nebenoria eit. Teip pavarinė́jom [išputusią karvę],
tai grįžtę padegutuojam, įspraudžiam [į snukį]. Karvutę pavarinėjo po kiemą, paplakė šonus rykštele. Aptvarai aptverti būs, išvarysi kiaules, pavarinė́si. Vaikai pavarinė̃s karves. Kiaules reikėjo pavarinėt dar porą metų!

2. pavaryti 3: Našlaitėlę kas nuog saũ pavarinė́ja. Ka jau nebūčia tikus [samdinė],
gal mane būt pavarinė́ję.

3. pavaryti 14: Pri gyvenimo vyrai pavarinė́jami. Botagą turėjo ilgą, pats neganydavo, tik vaikus pavarinė́davo. Uždėjo jį žmonis pavarinė́ti. | Da biskį juos pavarinė́ju, dar per laikraštį, tai da sumoka [bendrovė]. [Lietus] pavarinė́ja svietelį: su šienu reikia krutėt. Pasivarinėdamas kremta muni vyras ir kremta.

4. pavaryti
4. Su traktoriuku pasivarinė́ [ja],
vis kapeiką užsivaro. Vyrai išėjo po pietų į Nemuną pasivarinė́t.

5. pavaryti 5: Pavarinė́ji šiaudus, kopi in viršų. Gerai padengei, pavarinė́jai pavarinė́jai, vėl denk, kaip matai apdengsi stogą. Strikauka lygina ir pavarinė́ja šiaudus, kad būt gražus ir lygus dangtis. Ledas nedikčiai storas, tankiai mažų akikių (ekečių) tam tinkluo pavarinė́ti. Rašalo negal įtraukti – negal tos pompelės pavarinė́ti. Svarsčius pavarinė́ti. Narstytinės nytys yr pavarinė́jamos. | Bačkai reikia pavarinė́t lankus, kad netekėtų. Mudu su senučiuku i šaškes pavarinė́sam (pažaisime) . Dalgį pavarinėsi – valgiu nesibjaurėsi, bus gardi ir sausa duona.

6. priversti greičiau tekėti, cirkuliuoti: Išgerk [degtinės],
kraujį pavarinė́s.

7. varinėti
9. Dėku, ką bulbes pavarinė́jai. Regiu – pavarinė́tos bulbos.

8. pavaryti
11. Šilima ir liūtys sparčiai augalus pavarinė́ja.

9. varinėti 14: Aš tau pavarinė́siu piktumus!

10. ieškoti priekabių: Tai ko dar tu čia pasvarinė́ji?!
týčias pavarinė́ti tyčia ką sakyti ar daryti: Aš tau týčias pavarinė́siu!
už nósies (nósės) pavarinė́ti apgaudinėti: Pasiutęs, to senio už nósės nepavarinė́s!
padvarinė́ti.

1. varyti prie ko: Piemuoj padvarinė́ja telaičius gyviop. Reikia karvę padvarinė́t zaras pas bernuką.

2. irtis: [Žuvys] padsivarinė́ja asčiukais (pelekais) itais.
parvarinė́ti. parvaryti.
pérvarinėti. pervaryti.
pravarinė́ti.

1. pagainioti: Pravarinėjau, pragainiojau karvę, ir atsileido išpūtimas.

2. pravaryti 4: Valdyba pravarinėjo klebonus. Jau pravarinė́ja (iškeldina) iš Pasalių.

3. ginti šalin: Pravarinė́ju [muses] ir niekap nepravarau.

4. raginti, liepti ką daryti: Rinksiu visa, rinksiu (valgysiu) – nereikia pravarinė́t!

5. priversti cirkuliuoti: Valdišką mundurą parduok, bet kvortą po pirties išmauk, pasiutusį kraują pravarinėk. Apypietėm jis bando pravarinėti vandenį naujuoju vamzdynu.

6. pravaryti 8: Vėjas gal tuos debesis kiek pravarinė̃s.
išpravarinė́ti. išvaikyti: Tep ateina milicija, išpravarinė́j [a].
privarinė́ti.

1. priartėti prie ko nors; nuvykti; . privaryti
2. Niekap nedasrinkau prisivarinė́t Vilniun.

2. privaryti 15: Neprivarinė́k manęs, kaimyn. – Atduok ir atduok, – kap bus laikas, kap turėsiu, tai ir atduosiu. Jeigu svečias yra, reikia privarinė́tie: – Ėsk, ėsk! Jo nereikia privarinė́t valgyt. Sakyk, kas jus privarinė́ja tep darbuit daugį. | O jei susims muštis, in zgadą nėr kam privarinė́t.

3. daug atarti kasant: Kad prisivarinė́jom bulbių, tai iki sutemų neiškasim vagų.

4. daug ko nors sukimšti, prigrūsti: Sprogymes aslo [je] privarinė́ [ja] molio ir suplūka.

5. daug papasakoti: Vakar dėdė aplankė, tai istorijų privarinė́jo.

6. pučiant atnešti, atpūsti: Kad ana šiltumos privarinė́tų.
razvarinė́ti.

1. razvaryti 1: Manę sūnus nerazvarinė́ja, unūkai škadina.

2. sklaidyti, blaškyti: Mergų sukneles vėjas razvarinė́ja.
suvarinė́ti.

1. suvaryti 1: Jis. ir dirbo su vyrais, o vakare dar pristatė suvarinėti karvių iš dobilienos. [Ganomos] žąsės leka po vieną, ne karvė – nesušauksi; kol anas suvarinė́ji į kupetą, turi lakstyti. Suvarinėjo visus šernus in krūvą ir parginė namo. Ji suvarinė́jo žąsis tvartan. Ar paukščius jau suvarinė́jai? Adomienė surenka žodžius, lyg avis suvarinėja būrin. Onelė susivarinė́jusi vėl gano pūdyme. Vakarui užėjus, bėgo greitai namo prie gyvuolių susivarinėti.

2. suvaryti 1: Da gerai, kad supančioti [paršai],
o kad ne – suvarinėt reikia. Tę visas sodžius suvarinė́j [a] tvartan [avis].

3. išvaryti visus: Danut, susvarinė́k muses.

4. suvaryti 4: Suvarinė́ [ja] u šieną voluosen. Tus akmenis sutvarkė, suvarinė́jo, buvo anie išsklaidyti tokie. Debesys šliaužia, susvarinė́ [ja] u [šieno] plonumas. Lentukes suvarinė́ja, kad būt lygūs galai. Mat toki lenta būs plati, teip suvarinė́s, ka dailiausiai tas stogas stovės. Pakloja an grebėstų, suvarinė́ja gražiai [kūlius],
priveržia [su vytelėmis]. Tiesi [šiaudus],
kad lygiai būtų, paskui suvarinė́ji, subadai. Dešimties palų sijoną suvarinė́jau, kad kas neantliptų bažninčio [je]. Kvaldeles liuob teip dailiai suvarinė́s sijonams. į vietą atstatyti: Nė vienas vaikas neužauga negriuvęs, tas suvarinė́ja kaulus į vietas. Skučas išnirusį sąnarį suvarinė́jo, kamparu subraukė, surišo, greit sugijo. suveržti užkalus (lankus): Šiandien pabaigsiu didžiosios bačkos lankus suvarinė́ti. naujienas išsiaiškinti: Tai visas gimines suvarinė́si (apkalbėsi) ?

5. suvaryti 12: Reik sviestą suvarinėt, o ne tei [p] palikt sumušus. Da reik suvarinė́ti tus sviesto kruopukus. Žiūrėk, ka gerai sviestas susivarinė́tų braukštely.

6. suvaryti 15: Dar̃ tik suvarinė́jom kumelaites.

7. suplūkti: Suvarinė́j [o] karvėm, avimi subrukė [kelią].

8. nuvažiuoti ir grįžti: Toj pačioj dienoj sunkiai suvarinėtum du rozus, dėlto šmotas kelio. Aš norėjau suvarinė́t Dovydeliop.

9. užaugti: Rugiai pamažu susivarinė́jo.
užvarinė́ti.

1. užvaryti 8: Kirvį neša ir ažvarinė́ja kuolą. Kuoleliai ažvarinė́ta visur, kad niekas nevažiuotų. Tosna juostosna (staklių skersiniuose) ažvarinė́jom klynukus, kad lygiai siūlai guldytųsi. Tokie pagalaičiai medžiaginiai ažsivarinėja rūčkon. Kalatkon (stebulėn) ažsivarinė́ja geležinė buksa. Šakalukus panagutėn ažvarinė́jo.

2. varinėti 2: Vaikai mane ažvarinė́ja. Kaip ana tą mergelę užvarinė́ [ja] – dirbk tą, dirbk šią. Iš pradžių tėvas neužsivarinėjo, o vėliau, kai pamėgino Adomą prispausti prie darbo, pamatė, kad jo nugara kaulinė.

3. užvaryti 14: Važiodamos malkų, ažvarinė́jo arklį. Kur biednam žmogui bus kas galvoj, kad jis darbais žuvarinėtas. Ažvarinė́tas vaikas ir neauga.
4.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>varinė́ti, </b>-ė́ja, -ė́jo. <br/>1. varyti 1: Te girdyt varinė́j [o] karves. Kiaules varinė́jo iš ūlyčios du piemenys. Toli varinė́t karvę negerai. Vištas varinė́ja in oro, vištos džiaugiasi. Kokį seną pasamdo, tai tas užstovas, kamandierius, o mes varinė́jam gyvulius, aplink einam. Jis pradėjo varinėt ton skrynutėn gyvulius. Rudenį reikia kult, žiemą – arkliai varinė́t ant maniežų. Kas tingėdavo kultuvu kult [sėmenis], tai varinė́davo varinė́davo arklį. Reikė [jo] varinė́t arkliai. surišam po du ir varinė́jam vienus paskui kitą. Tus žiūro, varinė́ja arklius, kad gerai traukt [sukdami maniežą]. Porą arklių varinėja per tais žirniais. Taip tus arklelius i varinė́s par visą dieną. Tu varinė́k [arklius], o aš plūgą laikysu. Kadangi buvo tokia darbymetė, mėšlavežtis, tai tėvas, pasitaręs su motina, prikėlė iš seklyčios Uršuliutę ir liepė jai vietoj Alenos varinėti mėšlo vežimus. Tėvas mėžia, sūnus valkčius varinė́ja. Ilgai kare buvo, toli žirgus varinėjo. Ne del vynelio žirgelius varinėjom. <span class="explanation">vaikyti, gainioti: </span> Nu i tada ėmė varinė́t, tik gaudyt, mėtyt smėliu bites. Alkanas šuva – kažkur varinė́j [o] kiškius. Nevarinė́k kačiuko. Varinė́jau varinė́jau karvę, kad prasbezdėt – visa iškelta. Jis varinėja pryšų pryšais gyvuolius be reikalo. Motiną mintys varinėjo iš kampo į kampą. Tai anas itą šunį varinėjos po laukus. Veizu, ka čia ne mūso tie arkliai, aš varinė́siuos! Dabar gi visi varinė́simės tas kiaules, visi. Vakarą anas varinėjas tą gaidį po trobą arba po karčemą. Tai ko tu nori, kap šuva blusas varinė́damas. <span class="explanation">baidyti: </span> Arklys ginasi, uodega varinė́ja varmus. <span class="explanation">ganyti: </span> Šešių metų buvau, kada pradėjau žąsis varinė́ti. Nuog ledo lig ledo eik tu, varinė́k tas karves. Tvorą prie gurbo pritveria, ir nebereikėdavo varinė́t [kiaulių]. Varinė́jau varinė́jau aš juos, dabojau dabojau šituos ančiokus – išnešiojo varnos. Kas tę karvukę varinė́ja po kalną? Kam jūs varinė́jat [gyvulius] po tais miežiais? Judu netinkat kiaulpalaikes kelias varinė́ti. Agotė varinėjosi bandą papūdymiais. Piemenukai varinėjasi paraisčiu avytes. <br/>2. →. varyti 3: Negražu motka varinė́t. Broliai ne tėvas, varinė́j [o] visur [netekėjusią seserį]. Nu taip jau ir varinė́davo ans anus to vandens. Nemokėjo nieko, ale tep varinė́jo in darbą. Nėkas nenorėjo eiti į darbą, gaudavom varinė́ti eiti po butus. Parvežė kokį piemenį, sako, muni, seną žmogų, ir varinė́s. Senas nebturì savo valios, esi varinė́jamas. Tas vaikelis nekaltas, varinėjamas, mušamas buvo. Svečiai lygos, varinėjo kits kitą į užstalį. Dalys visiems išmokėtos – ponia vartysies minkštuose krėsluose ir varinėsi šeimyną. Kelių taisyti ir žvyro vežti žmonės nuolat varinėjami. Dabar esi žmogus varinė́jamas, o teip nieko, gerai. Varinė́ja kaip arklį numuštą. Vėl viesėn visus varinė́ja <span class="explanation"> (iš vienkiemių į gyvenvietę varo) </span>. <br/>3. →. varyti 4: Nieko aš nevarinė́ju iš trobos. Sa [vo] pirkion gyventai, niekas nevarinė́t, o čia. vis užkliuvęs. Pri vokyčių ta tus varinė́jo ten į Latviją. Nepapratusi už durių varinė́ti, nė marčios nevarysu. Aš šarkos in žiemą nevarinė́ju nuo lesalo. O įėjęs bažnyčion pradėjo varinėt oran parduodančius joj bylodamas. Einu par svietą varinė́damas velnius iš dvarų. <br/>4. →. varyti 5: Šeriai vaiku [i]: pirty su muilu varinėja. Ryto pieno išgertau, greitoj varinė́t ik devinto rąsto. Narius varinė́ [ja] senatvia, surieta žmogų. Jau trisdešimt metų nariukus varinė́ [ja]. Žmonai kaulus pradėjo varinė́t. <br/>5. <span class="explanation">stumdyti: </span> Jis nenusiimdavo kepurės ir varinėdavo tarp pirštų suvertas kaladėles. Su lazda akmenų nevarinė́jai, iš medžio daugiau buvo toj kiaulė. Jis varinė́ [ja] po puodynę tą smetoną. To šaudyklėlė bėga an šę, ant tę, su ranka varinė́ji vis. Varinė́ju varinė́ju po dančiais duoną. Mato Stankus, kaip vel [nia] s jaunai mergei su uodega raides po kningas varinė́ [ja]. Dalgis taip plonai iškaltas, kad ašmenys ant nago varinė́jas <span class="explanation"> (lankstosi) </span>. <span class="explanation">sustūminėti į vieną vietą: </span> Tu ne tep varinė́ji šieną. Vedu varinė́jov į pakūges [šieną]. Parjojęs švilptelėjo – viskas prapuolė, o pats pasiėmęs lopetą dumblą varinėja. <span class="explanation">braukyti: </span> Pradėjau varinė́ties [ranka] po kankles, ieškoti maliodijos. <span class="explanation">versti tekėti, cirkuliuoti: </span> Uždevė vaistų, ka kraujį geriau varinė̃tų. Tos tabletės, ką kraują varinė́ja. Krevauninkų arbatą gera nū nervų – kraują varinė́ [ja]. Jeigu kuri vieta dideliai skausta, tą vietą reik patepti su kamparu: kamparas kraują varinė́ja – mažiau skausta. | Ta pati širdis varinėja medžių syvus. Seno krau [ja] s menkai varinė́jas, i gerai kailiniukai vasarą. | Vaistai pradeda varinė́ties, šilta šilta. <span class="explanation">gamtos stichijų jėga nešioti, stumdyti; plukdyti: </span> Marėse varinėjami ledai. <span class="explanation">irkluojant, valdant gabenti, plukdyti: </span> Medžius Nemunu varinėja. Čia. ir kalades varinė́ja. Norė [ja] u troptus <span class="explanation"> (sielius) </span> varinė́t, tep gera gera buvo. <span class="explanation">irkluoti: </span> Varinėja luotelį, gaudo žuvis. <span class="explanation">irkluojant plaukyti: </span> Nekur jie varinė́jasi, anoj pusėj upės. <span class="explanation">pučiant plaikstyti, šiaušti: </span> Reikia užsisegt kitą suknelę, bo šitą vėjas varinė́ja. Rugius vėjas varinė́jo. Smarkus vėjas varinė́jo putotas bangas. <span class="explanation">pučiant nešioti: </span> Varinė́j [o] mane, varinė́j [o] [vėjas], paka aš neattrūkau. Tie yra debesiai be vandenio, kuriuos varinėja vėjas šen ir ten. | Ant varinėjamos smilties nekimba inkaras. Oras varžos, varinėjas, kaitos taip, kad kyla ir vėjas. <br/>6. varyti 8: Su mašina jai gera siūt: varinė́ja ir varinė́ja atsisėdus. Su vindu varinėjo mašynos rulį <span class="explanation"> (vairą) </span>. Laikrodis be garso kairėn ir dešinėn varinėjo švytuoklę. <span class="explanation">persukinėti, pertvarkyti: </span> Dabar valdžia tuos valandas kaip nori, teip varinė́ja. <br/>7. varyti 9: Kai sniegelį varinėja, tai žolelė landinėja. <br/>8. varyti 10. Neduosim vaikus mušinėti, į ligas varinėti, ne taip lengvai užauginom. <span class="explanation">šalinti kokią (ppr. blogą) būklę ar būseną: </span> Tos žolės skausmą varinė́ja. <br/>9. <span class="explanation">ariant daryti tarplysius, vagoti: </span> Jonas varinė́ja tarplysius, kur pasėta rugiai. Varinė́tos bulbės – kašikų kašikai <span class="explanation"> (geras derlius) </span>. Žagrukė maža, medinė, bulvėm varinė́t. Du kartu, būlo, varinė́ji bulbes, vargsti. Ar čia bernas vagą varinėjo, ar čia kiaulė snukiu knisinėjo. <span class="explanation">atarinėti vagas (kasant bulves): </span> </span> Turbūt su talka kas, kad dviem poromi arklių bulves varinė́ja. Kap kas varinė́ja bulbes, kap kas kapliais kasa. <br/>10. varyti 12: Visi trys susdėjom ir varinė́jom vilkų bilietais. Rimas ka varinė́ja, sucypia tik [mašina]. Vargingai šienavo, atatupstą traktorių varinė́jo varinė́jo, urstė urstė. <span class="explanation">vairuojant vaginėti (važiavimo priemones): </span> Sūnų kaip kokia liga apniko varinėti svetimas mašinas. Daėdė tavę varinė́tis, jei nori, gerk. Parejau viena – ko vaiką varinė́suos. O cigonės ta varinė́jos žmonis po Kalvariją. Vyras nu pat ryto po restoranus, o pati varinė́jas aną iš paskuo. Paskui bočį labai varinė́jasi, neatsiliekti. Tie vištalukai varinė́jas dar tą motyną, o ana nė iš tolo nebiprisiema. Varinė́jas muni žąsys, nepaleida, nora lesti. <span class="explanation">merginti: </span> Septynis metus varinė́jos, kol kaip kirminas įkando ir paejo šalin. Tas pasiuto varinė́ties iš paskos – ir prisitaisė. <br/>11. varyti 14. Varinė́sys varinė́sys, kol gausi gyvoliuo pievikės. Varinė́jas, uždirba piningų. <br/>12. varyti 16. Varinė́jas vyras motrišką. Varinė́josi varinė́josi vienas vieną, nesutiko [Lietuva su Lenkija]. <br/>13. varyti 19: Nustvers ir nereiks varinė́t samagoną. Varinė́jas žmonys šnapšiuką, negėrę negalia nusitūrėti. <br/>14. varyti 21: Pilvas zurgia, maršus varinė́ja. Neserga, tik nervas varinė́ja <span class="explanation"> (irzliai elgiasi) </span> mūso poni. Durnystas varinė́ [ja] <span class="explanation"> (kvailioja) </span> tokie žiopliukai – duodas, pešas. Ne meldas, ale juokus varinė́ [ja] <span class="explanation"> (juokauja) </span>. Šposus nevarinė́k, sėdėk ramiai. Žinai, žmonys padūkę: kol sveiki, kol jauni, tai kerštus varinė́ja vienas kitam. Nori prieš kitus pasirodyt, mandrystes varinė́ja. Tas vaikiukas pakipšnus, mandrystes varinė́ [ja]. Madų tų nevarinė́jo. Tėvas madas varinė́ [ja], ką tu su juo! O ta dainas varinė́ [ja] visokias. Tokios rupūžės tokias lojynes varinė́ja. Klausinė [ja], o po tam kalbas varinė́ [ja]. Klausos, o paskiau liežuvius varinė́ [ja]. Su tėvais jau visokius ginčus varinė́ [ja], nepasiduoda. Vyrai palitikas varinė́jat, tilivizorių ganot, o aš šliaužu. | Mano Maušius didelius reikalus javais varinė́ja. Visi ponystų varinė́jas, nora tik kumbinuoti. <br/>15. <span class="explanation">vadovauti šokant: </span> Kad moka ji varinė́t vyro vietoj šokant. <br/><b> ámbas varinė́ti</b>. <span class="explanation">būti užsispyrusiam. </span> <br/><b>ántis varinė́ti</b>. <span class="explanation">šlitiniuoti, griuvinėti</span>. Jau atkrepalioja iš miestelio ir mūsų tėvas, keliu antis varinėdamas. <br/><b>bíesus varinė́ti</b> <span class="explanation">netinkamai elgtis, išdaigauti: </span> </span> Paskui visokių biesų i varinė́davai, ka mokytis neleido toliau. <br/><b>čióringes varinė́ti</b> <span class="explanation">niekus plepėti: </span> Čióringes tik varinė́jat! <br/><b>Diẽvą (Pondiẽvą) varinė́ti į mẽdį</b> <span class="explanation">per daug reikalauti, priekaištauti: </span> Ko trūkstam, ko negyvenam, nevarinė́kiam Diẽvo į mẽdį. Tylėkiat, nevarinė́kiat Pondiẽvo į mẽdį. <br/><b>kiaũlę (kiaulelès) varinė́ti</b> <span class="explanation">žaisti tokį vaikų žaidimą: </span> Kerėplą mušam, kiaũlę varinė́sam. Lazdeles pasiimam, padarom tokį ritinaitį ir tas kiaulelès varinė́jam. Einam kiaulẽlės varinė́t. <br/><b>nãravas (nìkį) varinė́ti</b> <span class="explanation">užsispyrus savaip elgtis, aikštytis: </span> </span> </span> </span> Visi tik laksto aplinkuo, o ana tik nãravas varinė́ [ja]. Ėsk tik nikio nevarinėjęs, – subarė motina vaiką. <br/><b>óžius varinė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">užsispyrus savaip elgtis, aikštytis: </span> </span> </span> </span> Óžius varinė́t pradeda jau, o dar be kelnių vaikas. Užkirsk su rykštike, neleisk ožių̃ varinė́ti. <br/>2. <span class="explanation">pykti: </span> Kad ji óžius varinė́ja an savo kaimynų. <br/>3. <span class="explanation">vemti: </span> Koks gi čia miegas, kai anas kaip velnias óžius varinė́ja. <br/><b>pasiutìmą (pasiutimùs) varinė́ti</b> <span class="explanation">užsispyrus savaip elgtis, aikštytis: </span> </span> </span> </span> Eik valgyt – užteks čia tau pasiutìmą varinė́t. Pasiutìmą varinė́ [ja] [vaikas], neėda. Tokie mažileliai jau pasiutimùs varinė́ [ja], nepasiduoda. <br/><b>póras varinė́ti</b> <span class="explanation">žaisti tokį žaidimą: </span> </span> </span> Poràs varinė́ja: sėdi pora, klausia – ar gera pora. <br/><b>susiẽdą varinė́ti</b> <span class="explanation">žaisti tokį žaidimą: </span> </span> </span> Susėdę varinė́jom susiẽdą. <br/><b>týčias (týčius) varinė́ti</b> <span class="explanation">tyčia ką sakyti, daryti: </span> Tai týčias varinė́ja. Ką tu čia su manim týčius varinė́ji, aš tau ne piemuo! <br/><b>už nósies (nósės) varinė́ti</b> <span class="explanation">apgaudinėti, mulkinti: </span> Sena, ir varinė́ [ja] už nósės. <br/><b>vélnius (velniukùs) varinė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">netinkamai elgtis, išdaigauti: </span> </span> Paleidai [vaiką] nu skreito, jau toks ir pradeda vélnius varinė́ti. Tokie tie proteliai, tik siunta, velniukùs varinė́ [ja]. <br/>2. <span class="explanation">užsispyrus savaip elgtis, aikštytis: </span> </span> </span> </span> Tai ka ji vélnius varinė́ja, nieko nevalgo. <br/>3. <span class="explanation">sukčiauti: </span> Tas irgi kokius vélnius varinė́ja – skolos jau kada neatiduoda. <br/>4. <span class="explanation">keiktis: </span> Kalbėk kaip žmogus, o velnių̃ čia nevarinė́k. <br/><b>vė́žius varinė́ti papekliaĩs</b> <span class="explanation">likti nevedusiam (netekėjusiai): </span> Ta jau varinė́s vė́žius papekliaĩs. <br/><b>žąsìs (žąsýčius, žąsiukùs</b>. <br/><b>) varinė́ti</b>. <span class="explanation">svirduliuojamai eiti girtam: </span> Eidavo namo linksmai dainuodamas ir žąseles varinėdamas. Pareita mūsų tėvelis žąsýčius varinė́damas. Eina žąsiukùs varinė́damas. <br/><b>žvirblẽlį varinė́ti</b> <span class="explanation">žaisti tokį žaidimą: </span> </span> </span> Atsimenu, žvirblẽlį varinė́jom: kap apsisuks, kap griūna! <br/><b>apvarinė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">bent kiek nubaidyti, apnaikinti: </span> Žukų buvo an bulbų, ale kąsnį apvarinė́jom. <br/>2. apvaryti 5. Bačkos cypa lankais apvarinė́tos. <br/>3. apvaryti 6. Išvarinė́ja bulbas, kai kasa, o apvarinė́ja, kai metas kapliuot. Su žambiais reikėjo tą sėjimą apvarinė́ti. Mes jau bulves apsivarinė́jom. Apsivarinė́jom daržus ir visa. <span class="explanation">užkasinėti, užžarstyti: </span> Pakasė piningus ir apvarinė́jo žemėms. Apvarinė́ju su pelenais ugnelę ir pasakau: šventa, šviesi gabija, atsilsėk. <br/><b>atvarinė́ti</b>. <br/>1. atvaryti 1. <br/>2. atvaryti 1: Jau piemuva atvarinė́ja [karves]. Bočia atvarinė́jo gyvį pavakarėn. Kad atsivarinė́ju kiaules nūnai, tai nėra jau jos. <br/>3. <span class="explanation">atmetinėti į šalį: </span> Ta mergaitė tegu nu [kuliamosios mašinos] subinės šiaudus atvarinė́ [ja]. <br/><b>įvarinė́ti</b><br/>1. įvaryti 1. <br/>2. įvaryti 6. Buksa kaladukėn insivarinė́ja. <br/><b>išvarinė́ti</b>. <br/>1. išvaryti 1: Išvarinė́k gyvolius į ganyklą visus. Čia bobutė vėl bėga, išvarinėja pati gyvulius, kiaules. Nebeliko jokių gyvulių – visus juos vokiečiai išsivarinėjo ar papjovę suvalgė. <br/>2. išvaryti 1: Užsimiegojo ma [no] piemuo, neišvarinė́ja karvių. Baltrų dar šį tą išnešė ir gyvulius išvarinėjo. Kap išvarinė́j [o] karves iš tvarto pirmąkart, tai apvirė delia piemenio pie kiek pautų. Avis išsivarinė́j [o] skerdžiu [i] kožnas. <span class="explanation">išvažiuoti stumiant: </span> Kur dviratį išvarinė́t po tokius kelelius. <br/>3. išvaryti 4: Muzikantai griežia, visi šoka, duoda garo, nė išvarinėjami nesiduoda. Ateina vasara, vėl tėvas visus klaiman gult išvarinė̃s. O inejęs į bažnyčią pradėjo išvarinėt parduodančius ir perkančius anoje. Anuo metu Jėzus išvarinėjo velnį. Ar ne per vardą tavo pranašavome, ar ne per vardą tavo čartus išvarinėjome? Turėtų [mokytiniai] valdžią gydyt ligas ir išvarinėt velnius. Gundės vieną kartą Liuteris velino išvarinėt. Banditai kieksyk išsivarinė́jo iš gryčios, baidė. Išsivarinė́ji laukan kiaules. Kaimus buvo išvarinė́ję į viensėdžius, o daba varo į krūvą. Išvarinėjo vyskupus, kurie jam nepatiko. <br/>4. išvaryti 4: Tas gi sūnus dairosi – što, jį išvarinė́ja iš pirkios! Nenukalbės ir neišvarinė̃s jų niekas. Aš nebuvau tenai, kap juos išvarinė́jo. Mane iš šito namo išvarinė́j [o]. <span class="explanation">išeiti: </span> Kur tos bobos išsivarinėjo, kad nė vienos nėr. <br/>5. išvaryti 5: Jo neišvarinė́si in darbą. <br/>6. išvaryti 8: Trąšas išvarinė́jo iš karvidžių. <br/>7. išvaryti 9. Vėjas duoda ir duoda antra diena, debesis visus išvarinė̃s. <br/>8. išvaryti 10: Baisus ramatas, išvarinė́jo kaulus. Susukta, išvarinė́ti visi kauleliai. Rankos išvarinė́tos. Kẽliai išvarinė́ti, deda visokius kumpresus. Mama ramatikuota buvo, pirštai išvarinė́ti. Veizėk, kaip akmenai [važiuojančių mašinų] išvarinė́ti iš vietos. | Išvarinė́ji, išnarstai su peiliuku [vyšnių] kauliukus. <span class="explanation">išsklaidyti, paskleisti: </span> Dažant reikia dažus tepti plonu sluoksniu, teptuku vienodai išvarinėti ir išlyginti. <br/>9. <span class="explanation">išpūsti, iškelti; </span>. išvaryti 10: Pilvas puška, kai mielių išvarinė́jamas. Ot pastiko mielės geros, ogi pyragus akysa išvarinė́ja. Gyslos rankų išsivarinė́jusios. <span class="explanation">išberti: </span> Ižvarinė́j [o] visą adra. <br/>10. išvaryti 11: Sušalęs pareini, užgeri [degtinės], kad kraują ižvarinė́t. Ponas žino, kad dabar jis gali ilgai neužmigti, jei valandėlę nepasivaikščios ir neišvarinės sąnariuose kraujo. <br/>11. išvaryti 12: Davė daktaras vaistų vočiai išvarinė́t. Medlievos žievės pritvertos putmenis išvarinė́ [ja]. Votį taigi šutina, kad išvarinė́tų. <br/>12. išvaryti 13: Arbatelė visų geriausiai – visas ligas išvarinė́ [ja]. Ligas išvarinė́ti stabuklininkai moka. <br/>13. išvaryti 14. [Plūgas] verčia in abu šonu, kur bulbom ižvarinė́t. Kas man bulbes ižvarinė̃s – vaikai ižvažiav [o]. Baugu, kad nimtų lyt – visas rugių laukas tebėra neišvarinė́tas. Kap rugius pasėji, reikia vagas išvarinė́t. Pavakare išvarinė́k rugius, rytoj gali lyt. Bernas kviečius sėjo, nišvarinėjo, su vandeniu apleido. <span class="explanation">atarinėti vagas (kasant bulves): </span> </span> O dar išvarinė́jo, mes tik žarstom pieskas [rinkdami bulves]. Jau dešimtį vagų išvarinėjau, galit eiti kasti. | Visai siaura [rėžyje] – išvarinė́ta, išsukinėta. <span class="explanation">išrausti: </span> Kurmiai išvarinė́ja žemę, tai nė pjaut nesekas. | Laukus, kur buvo bjaurūs <span class="explanation"> (šlapi) </span>, tum triūbum išvarinė́jo, gal jau daba ir augs [javai]. <br/>14. išvaryti 16. Ižvarinė́jo šnapso, turėjom [sodžiuj] tokią mergšę. <br/>15. išvaryti 19. Pamatau raštą, pradedu varinėti varinėti ir išvarinė́ju, ir išaudu. <span class="explanation">išsiuvinėti: </span> Pasiemi adatą, tankiai va peltakėlis, gražiai išvarinė́ji, būdavo. <br/>16. išvaryti 21. Pirmiau išvarinė́jo po tris šimtus darbadienių. <br/>17. <span class="explanation">išleisti, apvesdinti (duodant turto): </span> Mama išvarinė́jo visitelius [vaikus] vargingai. <br/>18. varyti 23. Kokias tu dainų gaidas išdirbinėji, išvarinė́ji? <br/><b> vélnius išvarinė́ti</b> <span class="explanation">kelti barnius: </span> Ką ji yra išvarinė́jusi – visokių velnių̃. <br/><b>vabalaĩ pil̃vą išvarinė́ja</b>. <span class="explanation">norisi valgyti. </span>. <br/><b>nuvarinė́ti</b>. nuvaryti: <br/>1. Visi nusvarinė́jo [gyvulius į ganyklą]. <br/>2. Nuvarinėti pagalį paėmus nematai tuos išdykėlius. Eik, nuvarinė́k žąsis nuo avižų! <br/>3. nuvaryti 2: Darže jų. daug buvo, nuvarinė́jom. <br/>4. nuvaryti 18: Kaltūnas gi, sakė, nagus nuvarinė́ja. <br/>5. nuvaryti 21: Taip varinėdamas tą arklį tikrai nuvarinė́si. Ponai nuvarinė́ [ja] darbininkus, tarnaites. Taigi karvės tik nusivarinė́ja, o te teip išėsta, krūmuos ganykla. <br/>6. <span class="explanation">ištrypti: </span> Nuvarinėjo visas avižas terpūkelėj. <br/><b>panusivarinė́ti</b>. <span class="explanation">visus nusivaryti: </span> Panusvarinė́jo avis. <br/><b>pavarinė́ti</b>. <br/>1. varinėti 1. Galėdavo arklį ir vaikas pavarinė́t. Bočia aria, o sūnus pavarinė́ja arklį. Bėda bėdą veja, bėda pavarinėja. Blogai, ka jau pradeda par nasrus mėšlai dribt [išputusiam gyvuliui], nebepavarinė́si, ka jis. nebenoria eit. Teip pavarinė́jom [išputusią karvę], tai grįžtę padegutuojam, įspraudžiam [į snukį]. Karvutę pavarinėjo po kiemą, paplakė šonus rykštele. Aptvarai aptverti būs, išvarysi kiaules, pavarinė́si. Vaikai pavarinė̃s karves. Kiaules reikėjo pavarinėt dar porą metų! <br/>2. pavaryti 3: Našlaitėlę kas nuog saũ pavarinė́ja. Ka jau nebūčia tikus [samdinė], gal mane būt pavarinė́ję. <br/>3. pavaryti 14: Pri gyvenimo vyrai pavarinė́jami. Botagą turėjo ilgą, pats neganydavo, tik vaikus pavarinė́davo. Uždėjo jį žmonis pavarinė́ti. | Da biskį juos pavarinė́ju, dar per laikraštį, tai da sumoka [bendrovė]. [Lietus] pavarinė́ja svietelį: su šienu reikia krutėt. Pasivarinėdamas kremta muni vyras ir kremta. <br/>4. pavaryti 4. Su traktoriuku pasivarinė́ [ja], vis kapeiką užsivaro. Vyrai išėjo po pietų į Nemuną pasivarinė́t. <br/>5. pavaryti 5: Pavarinė́ji šiaudus, kopi in viršų. Gerai padengei, pavarinė́jai pavarinė́jai, vėl denk, kaip matai apdengsi stogą. Strikauka lygina ir pavarinė́ja šiaudus, kad būt gražus ir lygus dangtis. Ledas nedikčiai storas, tankiai mažų akikių <span class="explanation"> (ekečių) </span> tam tinkluo pavarinė́ti. Rašalo negal įtraukti – negal tos pompelės pavarinė́ti. Svarsčius pavarinė́ti. Narstytinės nytys yr pavarinė́jamos. | Bačkai reikia pavarinė́t lankus, kad netekėtų. Mudu su senučiuku i šaškes pavarinė́sam <span class="explanation"> (pažaisime) </span>. Dalgį pavarinėsi – valgiu nesibjaurėsi, bus gardi ir sausa duona. <br/>6. <span class="explanation">priversti greičiau tekėti, cirkuliuoti: </span> Išgerk [degtinės], kraujį pavarinė́s. <br/>7. varinėti 9. Dėku, ką bulbes pavarinė́jai. Regiu – pavarinė́tos bulbos. <br/>8. pavaryti 11. Šilima ir liūtys sparčiai augalus pavarinė́ja. <br/>9. varinėti 14: Aš tau pavarinė́siu piktumus! <br/>10. <span class="explanation">ieškoti priekabių: </span> Tai ko dar tu čia pasvarinė́ji?! <br/><b> týčias pavarinė́ti</b> <span class="explanation">tyčia ką sakyti ar daryti: </span> Aš tau týčias pavarinė́siu! <br/><b>už nósies (nósės) pavarinė́ti</b> <span class="explanation">apgaudinėti: </span> Pasiutęs, to senio už nósės nepavarinė́s! <br/><b>padvarinė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">varyti prie ko: </span> Piemuoj padvarinė́ja telaičius gyviop. Reikia karvę padvarinė́t zaras pas bernuką. <br/>2. <span class="explanation">irtis: </span> [Žuvys] padsivarinė́ja asčiukais <span class="explanation"> (pelekais) </span> itais. <br/><b>parvarinė́ti</b>. parvaryti. <br/><b>pérvarinėti</b>. pervaryti. <br/><b>pravarinė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pagainioti: </span> Pravarinėjau, pragainiojau karvę, ir atsileido išpūtimas. <br/>2. pravaryti 4: Valdyba pravarinėjo klebonus. Jau pravarinė́ja <span class="explanation"> (iškeldina) </span> iš Pasalių. <br/>3. <span class="explanation">ginti šalin: </span> Pravarinė́ju [muses] ir niekap nepravarau. <br/>4. <span class="explanation">raginti, liepti ką daryti: </span> Rinksiu visa, rinksiu <span class="explanation"> (valgysiu) </span> – nereikia pravarinė́t! <br/>5. <span class="explanation">priversti cirkuliuoti: </span> Valdišką mundurą parduok, bet kvortą po pirties išmauk, pasiutusį kraują pravarinėk. Apypietėm jis bando pravarinėti vandenį naujuoju vamzdynu. <br/>6. pravaryti 8: Vėjas gal tuos debesis kiek pravarinė̃s. <br/><b>išpravarinė́ti</b>. <span class="explanation">išvaikyti: </span> Tep ateina milicija, išpravarinė́j [a]. <br/><b>privarinė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">priartėti prie ko nors; nuvykti; </span>. privaryti 2. Niekap nedasrinkau prisivarinė́t Vilniun. <br/>2. privaryti 15: Neprivarinė́k manęs, kaimyn. – Atduok ir atduok, – kap bus laikas, kap turėsiu, tai ir atduosiu. Jeigu svečias yra, reikia privarinė́tie: – Ėsk, ėsk! Jo nereikia privarinė́t valgyt. Sakyk, kas jus privarinė́ja tep darbuit daugį. | O jei susims muštis, in zgadą nėr kam privarinė́t. <br/>3. <span class="explanation">daug atarti kasant: </span> Kad prisivarinė́jom bulbių, tai iki sutemų neiškasim vagų. <br/>4. <span class="explanation">daug ko nors sukimšti, prigrūsti: </span> Sprogymes aslo [je] privarinė́ [ja] molio ir suplūka. <br/>5. <span class="explanation">daug papasakoti: </span> Vakar dėdė aplankė, tai istorijų privarinė́jo. <br/>6. <span class="explanation">pučiant atnešti</span>, <span class="explanation">atpūsti: </span> Kad ana šiltumos privarinė́tų. <br/><b>razvarinė́ti</b>. <br/>1. razvaryti 1: Manę sūnus nerazvarinė́ja, unūkai škadina. <br/>2. <span class="explanation">sklaidyti, blaškyti: </span> Mergų sukneles vėjas razvarinė́ja. <br/><b>suvarinė́ti</b>. <br/>1. suvaryti 1: Jis. ir dirbo su vyrais, o vakare dar pristatė suvarinėti karvių iš dobilienos. [Ganomos] žąsės leka po vieną, ne karvė – nesušauksi; kol anas suvarinė́ji į kupetą, turi lakstyti. Suvarinėjo visus šernus in krūvą ir parginė namo. Ji suvarinė́jo žąsis tvartan. Ar paukščius jau suvarinė́jai? Adomienė surenka žodžius, lyg avis suvarinėja būrin. Onelė susivarinė́jusi vėl gano pūdyme. Vakarui užėjus, bėgo greitai namo prie gyvuolių susivarinėti. <br/>2. suvaryti 1: Da gerai, kad supančioti [paršai], o kad ne – suvarinėt reikia. Tę visas sodžius suvarinė́j [a] tvartan [avis]. <br/>3. <span class="explanation">išvaryti visus: </span> Danut, susvarinė́k muses. <br/>4. suvaryti 4: Suvarinė́ [ja] u šieną voluosen. Tus akmenis sutvarkė, suvarinė́jo, buvo anie išsklaidyti tokie. Debesys šliaužia, susvarinė́ [ja] u [šieno] plonumas. Lentukes suvarinė́ja, kad būt lygūs galai. Mat toki lenta būs plati, teip suvarinė́s, ka dailiausiai tas stogas stovės. Pakloja an grebėstų, suvarinė́ja gražiai [kūlius], priveržia [su vytelėmis]. Tiesi [šiaudus], kad lygiai būtų, paskui suvarinė́ji, subadai. Dešimties palų sijoną suvarinė́jau, kad kas neantliptų bažninčio [je]. Kvaldeles liuob teip dailiai suvarinė́s sijonams. <span class="explanation">į vietą atstatyti: </span> Nė vienas vaikas neužauga negriuvęs, tas suvarinė́ja kaulus į vietas. Skučas išnirusį sąnarį suvarinė́jo, kamparu subraukė, surišo, greit sugijo. <span class="explanation">suveržti užkalus (lankus): </span> Šiandien pabaigsiu didžiosios bačkos lankus suvarinė́ti. <span class="explanation">naujienas išsiaiškinti: </span> Tai visas gimines suvarinė́si <span class="explanation"> (apkalbėsi) </span> ? <br/>5. suvaryti 12: Reik sviestą suvarinėt, o ne tei [p] palikt sumušus. Da reik suvarinė́ti tus sviesto kruopukus. Žiūrėk, ka gerai sviestas susivarinė́tų braukštely. <br/>6. suvaryti 15: Dar̃ tik suvarinė́jom kumelaites. <br/>7. <span class="explanation">suplūkti: </span> Suvarinė́j [o] karvėm, avimi subrukė [kelią]. <br/>8. <span class="explanation">nuvažiuoti ir grįžti: </span> Toj pačioj dienoj sunkiai suvarinėtum du rozus, dėlto šmotas kelio. Aš norėjau suvarinė́t Dovydeliop. <br/>9. <span class="explanation">užaugti: </span> Rugiai pamažu susivarinė́jo. <br/><b>užvarinė́ti</b>. <br/>1. užvaryti 8: Kirvį neša ir ažvarinė́ja kuolą. Kuoleliai ažvarinė́ta visur, kad niekas nevažiuotų. Tosna juostosna <span class="explanation"> (staklių skersiniuose) </span> ažvarinė́jom klynukus, kad lygiai siūlai guldytųsi. Tokie pagalaičiai medžiaginiai ažsivarinėja rūčkon. Kalatkon <span class="explanation"> (stebulėn) </span> ažsivarinė́ja geležinė buksa. Šakalukus panagutėn ažvarinė́jo. <br/>2. varinėti 2: Vaikai mane ažvarinė́ja. Kaip ana tą mergelę užvarinė́ [ja] – dirbk tą, dirbk šią. Iš pradžių tėvas neužsivarinėjo, o vėliau, kai pamėgino Adomą prispausti prie darbo, pamatė, kad jo nugara kaulinė. <br/>3. užvaryti 14: Važiodamos malkų, ažvarinė́jo arklį. Kur biednam žmogui bus kas galvoj, kad jis darbais žuvarinėtas. Ažvarinė́tas vaikas ir neauga. <br/>4.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.