x
.
provinė́ti, -ė́ja, -ė́jo. provyti.
atprovinė́ti. atprovyti 3: Jaunikis. su drauge kitų jaunikaičių vaikščiojo ing namus apžieduotinės savos, idant tenai su ja svodbą atprovinėtų. Aš rudenyje veseliją atprovinėjau: gėriau, valgiau ir skripkavau, ir tanciavojau, – atsakė žiogas.
išprovinė́ti
1. išprovyti 2: Kiti byskupystas. sūnumus saviemus apdūmoja ir išprovinėja.
2. išprovyti 4: Juos kunigai katechizavoja, juos krikštija arba išprovinėja (taiso, tobulina) .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.