prū̃nyti, -ija, -ijo, prū́nyti.
1. smarkiai, sunkiai dirbti, triūsti: Moteriškosios dabar jau prūnija po daržus. Par kiaurą dieną pri darbo prū̃nijau. Pats prū̃nys, vaikus pri darbų spaus, o į grabą nėko nenusinešė. Prūnija lig vakaro, krežius dirba. Kur čia nepavargsi visą dienelę darže prū̃nijus. Prūnyk neprūnyk – iki vakaro nebaigsi [darbo]. Darbininkams reikėjo prū̃nyties, dirbties.
2. daryti, taisyti: Jis prūnija budinką, t. y. taiso. Ans prūnija, t. y. dideliai užtaiso, užmezga, užvynioja.
3. knebinėti, dirbinėti (smulkų darbą): Ką tu čia prūniji apei tus ratus?!
išprū̃nyti. sunkiai išdirbti kurį laiką: Dešimt metų pas mužiką išprū̃nijau.
nuprū̃nyti. įrengti, sutvarkyti: Aš nuprūnijau staldą, grindis nuėmiau. Ans nuprūnijo stubą.
paprū̃nyti. sunkiai padirbėti: Paprū̃nytų gerai, ir liežuvis apmažėtų (nebeplepėtų) .
prisiprū̃nyti sunkiai prisidirbti, prisitriūsti: Gana jau, prisiprū̃nijau!
suprū̃nyti. sutvarkyti, sutaisyti: Šiaip ne taip suprū̃nijau vežėčią.
užprū̃nyti
1. gerai užtaisyti, užraišioti: Ana užprūnijo žąsį veždama, kad neišbėgtų, t. y. užtaisė, užrišo, užsiuvo.
2. sunkiai užsidirbti, užsipelnyti: Užsiprū̃nijo kapeiką i trobikę pasistatė. Ką užsiprū̃nija, tą prapila (prageria) . Užsiprū̃niji žmogus tik šešias lentas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.