.
pùcėti, -ėja, -ėjo, pucė́ti, -ė́ja, -ė́jo. pucyti:
1. Batus pùcėt tai jau tikrai moka. dailinti, lyginti: Su pucėjamuoju [obliumi] dar parleisk.
2. Ale kad pucė́ja bulbas!
3. Puc puc pradėjo pùcėti su kumšte, t. y. mušti.
4. kulti, trinksėti: Jau jie nuo ryto klaime pucė́ja.
išpùcėti. išpucyti 1: Išpucė́k ir mano baltinius.
nupùcėti
1. nupucyti: Nagus nusipùcėjo, o kaklas – gal pupas sėti.
2. nuimti nuo lauko, nuvalyti, nuvokti: Tuos linus per dvi dienas nupùcėjo.
pasipùcėti pasipuošti, pasidabinti: Trečią ir paskutinę dieną gudrieji broliai išjojo, aštriai pasikaustę arklius, pasipucėję.
pripùcėti. pripucyti
1.
supùcėti. supucyti: Pucėk pucėk, supùcėk viską. Visas žuvis supùcėjo, nepaklausė, a kitam y [ra]. Akių matyme vištos bulbes supùcėjo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.