x
.
pùcinti, -ina, -ino. pucyti:
1. Ot, batus pucinti tai jie moka.
2. Jeigu nepanorėjo, šunsnukis, lakt pas mane grietinėlės, tai tegul pucina Ančiulių išrūgas!
išpùcinti.
1. išvalyti, iššveisti: Gerai išpùcink, kad neliktų nė dulkelės. Prieš ką gi tu teip išsipùcinai? Jau kad išsipùcino šiandie, kad baltas dabar, net šarka gali nunešti! Tai kad išsipùcinę žvirbliai!
2. godžiai išvalgyti: Išpùcino pilną bliūdą barščių, ir dar nesotus.
nupùcinti. nupucyti. Net batus nusipucinti pamiršo.
supùcinti. godžiai suvalgyti, suėsti: Supùcino dešros šmotą, dar ir mėsos daviau.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.