.
pùcyti, -ija, -ijo (putzen).
1. valyti, šveisti. . Ji vanojasi, pucijasi pirtyje.
2. godžiai valgyti, ėsti: Pùcyk pùcyk, nežiūrėk, ar pakulos, ar vilnos, bile žarnos pilnos. Ot, mano vaikas kad pùcija! Kai neduoda mėsos, tai puciju sausą duoną. Susėdo, pucija visos.
3. mušti, perti.
4. miegoti: Žiemą žmonės ilgiau pucija negu vasarą.
apipùcyti. apmušti, išperti: Apipùcyk jam kailį, kad neklauso.
įpùcyti. labai įšerti, nupenėti: Ale gi ir inpùcytas arklys, net obuoliais nuejęs!
išpùcyti
1. gerai išvalyti, išskalbti: Nusipirkau kliorkos (chlorkalkių), tai kad išpucijau, tai išpucijau marškinius!. Išsipucijau (išsivaliau, apsišvarinau), dabar reiks eit.
2. pasipuošti: Išsipùcijo kaip ant vestuvių.
nupùcyti. nuvalyti, nušveisti: Nupùcyk batus.
papùcyti. pavalgyti: Už tuos pinigus kad nusipirktų obuolių gorčiuką, kad papùcytų! Kad papucijo, tai papucijo!
pripùcyti
1. daug privalgyti, priėsti: O, kad pripùcijau, tai pripùcijau – nė namo nebepareisiu! Nu, pripùcis parnakt, šitiek žolės! Ot, tik pripùcijau gerai pietų. Kad privalgiau, kad pripucijau!
2. primušti, prilupti: Pripùcijau tą šlapuką.
supùcyti. godžiai suvalgyti, suėsti, sulesti: Jis vienas visą mėsą supùcijo. Supùcijo viščiukai viską.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.