.
puikavóti, -ója, -ójo. puĩkavoti, -oja, -ojo. puikuoti 2: Būta kam čia puikavót, pavalgyt neturi ko! Valgykit, nepuikavókit! Labai malonu, kad tamsta nepuikavóji. Vai, mergele lelijėle, ko teip puikavoji! Tuštpuika pasirėdžius tik puikavó [ja],
t. y. puikiai elgias. Nė tu puikavoki, nė tu mandravoki, – šiokis tokis bernužėlis, bile artojėlis. Nepuikavok, bet bijokiasi. Netikusiai puikavoju. Su rūbais puikavoju. Saulės spindulys skaistume puikavoj. Nesipuĩkavok tamysta, valgyk, kas padėta! Puikavójos puikavójos – i paliko su dviem vaikam. Išėjo jaunoji, jisai prašo, kad nepyktų, ką jisai teip puikavojas. Svotukai mažasis, kuo puikavojies!
išpuikavóti. puikavojant išieškoti: Išpuikavojai visas saleles, tada atjojai pas mane jauną.
papuikavóti. papuikuoti: Tik nepapuĩkavokit, atvažiuokit pas mus in vestuves! Ką tu čia, žmogeli, papuikavosi senas būdamas! Dažnai ji papuikavója.
prisipuikavóti prisididžiuoti: Gana prisipuikavojai bepliaukšėdamas!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.