puĩskoti, -oja, -ojo. pùiskoti
1. mėtyti į šalis, sklaidyti, drabstyti, blaškyti: Ažejo vėjas ir ėmė puĩskot šieną iš krūvos po laukus. Gal išsiutai – viską čia puĩskosi man iš kuparo! Ruošdamas sau guoliui vietą, puiskojo jis girią urtais, lauždamas pušis kupliausias. | Lenkus puiskoti įniko, totorius daužyti ėmė.
2. netaupiai naudoti, švaistyti, eikvoti: Šiteip puiskodamas neilgai turėsi. Nespuiskok su pašaru, kad nepristigtum in pavasarį.
3. didžiuotis: Nėr iš ko, aje vis puĩskojas. Puĩskojos puĩskojos ir nuė [jo] šuniui šėko pjaut.
išpuĩskoti.
1. išmėtyti į šalis, išsklaidyti, išblaškyti, išdrabstyti: Padaviau ėst, tai išpuĩskojo šiaudus į visas pusis ir vėl mykia. Išpuĩskokim šieną iš kupečio, tai pradžius ben kiek. Vištos išpuiskojo pelus. Kiaulė ėdelą išpuiskojo. Neleiskitet vidun tos mergaičkos – tuoj čia jinai išpuĩskot [ų] visa. | Tokiuos vaikus išpuiskojau (išgainiojau) ir nubėgau.
2. iššvaistyti, išeikvoti: Išpuiskojo viską. Išpuĩskojo brolio turtą.
nupuĩskoti. numėtyti, nukratyti, nublaškyti: Nupuiskojo nuo stirtos sniegą. Viską nupuĩskojo nuo stalo.
papuĩskoti. pataršyti, papešioti: Aš tau papuĩskosiu plaukus.
supuĩskoti.
1. išsklaidyti, išblaškyti: Jo pulkai supuiskoti.
2. sudraskyti, sutaršyti: Vanagas griebė viščiotę ir supùiskojo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.