x
pūkióti, -iója, -iójo. eiti be tikslo, dūlinti: Kur tas vaikas pūkiója? Senis namie prie tinginio, tai pūkiója po kaimą.
išpūkióti. išeiti, išdūlinti: Jau vėl iš namų išpūkiójo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.