išpukšėti

pukšė́ti, pùkši (pùkšia), -ė́jo.

1. tarpais išleisti trumpą duslų garsą, papsėti, pupsėti: Laukuose vis dar pukšėjo traktorius. Garvežys pukšėdamas traukė eilę vagonų. Kokis tę šaudymas – pùkši tik.

2. gurguliuoti, burbuliuoti (ppr. rūgstant, verdant): Duona kad paskėlus, net pùkši. Duona nustikus: darant bandeles net pukšė́jo rankose. Užraugtas alus pradėjo pukšėti. Mielėmis užduota broga gyveno, pukšėjo burbulais. Alus jau rūgsta, jau pùkšia. Pukši kunkulas sagone, kad verda. Košė pùkšia [virdama]. Puodas pukši, šnypščia ir aimanuoja. Rūgyto pieno privalgė – pilvas pùkši. Pavalgius pùkši pilve. Norai nebevergauti gema, neramybės dvasia pukši kunkuliais.

3. stenėti, dejuoti, dūsauti: Boba pukši, t. y. eina vaitodama, stenėdama. Senis pukši prie pečiaus. Vargas su ligotu: tau pùkši ir pùkši visą laiką. Jai ne tiek skauda, kiek ji pùkšia. Pukšì nèpukši, o darbą padaryt vis tiek reiks. Eik darbo dirbt nepukšėjęs. Mūsų dėdė jau už pečiaus pùkši, stena, retai kada į orą beišeina. Ta boba kad nusipenėjus, tai tik pùkši ir pùkši. Ko pukši kai sena boba? negaluoti: Da ne senatvė, o jau pradeda pukšė́ti. Par darbymetes nėra kada pukšė́ti. Jau keli metai, kai pùkši, bet dar, kiek gali, laikosi. Visą amžių pùkši pùkši, ant senatvės sustiprės.

4. būti nepatenkintam, pykti, murmėti, niurzgėti: Vaikšto po stubą ir pùkšia, pikta. Pukši kai kubezdalis (labai supykęs) . verkšlenti: Vaikui gal negera – vis pùkši ir pùkši. Mūsų Joniukui gal kokia nesveikata pristojo: pirma toks linksmas buvo, o dabar pùkši ir pùkši. Ko čia pukšì, lūpą patempęs? Gal močia uždavė? Ta mergaitė pùkši ir pùkši be sustojimo. Vaikeli, ko pukšì, kas atsitiko? kvakšėti: Išmaudžiau perekšlę – vėl pùkši i vėl gūžton lenda. Pukši kaip varlė pavasarį.

5. trūkinėti: Siuva tokiais pùkšinčiais siūlais.

6. su garsu sproginėti: Šiemet bulbės gerokai papuvo, net pùkši. Pukši kap varlė po ratu. pliaukšėti: Žuvis pukši. Žuvys neršti, kad labai pakraščiais pukši.
atpukšė́ti. atpūškuoti, atpukšnoti: Darbininkai, pamatę traukinį atadundant atapukšint, ik vieno sustojo.
išpukšė́ti.

1. išrūgti: Dabar vasarą smetona greit išpùkši. Ar jau išpukšė́jo gira?

2. išdžiūti, iškuštėti: Turėjau šėpoj kelis cibulius, ale išsipukšė́ję.
nupukšė́ti. pukšint numirti: Ta bobutė pukši ir pukši, matyt, tuoj nupukšė̃s.
prapukšė́ti. kurį laiką dejuoti: Visą naktelę prapukšė́jo, nedavė nė akių sudėt.
pripukšė́ti. pakankamai prisidejuoti, prikniurzėti: Gerai, kad ir mirė senelis, pripukšė́jo gana ant to pečiaus.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>pukšė́ti, </b>pùkši (pùkšia), -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">tarpais išleisti trumpą duslų garsą, papsėti, pupsėti: </span> Laukuose vis dar pukšėjo traktorius. Garvežys pukšėdamas traukė eilę vagonų. Kokis tę šaudymas – pùkši tik. <br/>2. <span class="explanation">gurguliuoti, burbuliuoti (ppr. rūgstant, verdant): </span> Duona kad paskėlus, net pùkši. Duona nustikus: darant bandeles net pukšė́jo rankose. Užraugtas alus pradėjo pukšėti. Mielėmis užduota broga gyveno, pukšėjo burbulais. Alus jau rūgsta, jau pùkšia. Pukši kunkulas sagone, kad verda. Košė pùkšia [virdama]. Puodas pukši, šnypščia ir aimanuoja. Rūgyto pieno privalgė – pilvas pùkši. Pavalgius pùkši pilve. Norai nebevergauti gema, neramybės dvasia pukši kunkuliais. <br/>3. <span class="explanation">stenėti, dejuoti, dūsauti: </span> Boba pukši, t. y. eina vaitodama, stenėdama. Senis pukši prie pečiaus. Vargas su ligotu: tau pùkši ir pùkši visą laiką. Jai ne tiek skauda, kiek ji pùkšia. Pukšì nèpukši, o darbą padaryt vis tiek reiks. Eik darbo dirbt nepukšėjęs. Mūsų dėdė jau už pečiaus pùkši, stena, retai kada į orą beišeina. Ta boba kad nusipenėjus, tai tik pùkši ir pùkši. Ko pukši kai sena boba? <span class="explanation">negaluoti: </span> Da ne senatvė, o jau pradeda pukšė́ti. Par darbymetes nėra kada pukšė́ti. Jau keli metai, kai pùkši, bet dar, kiek gali, laikosi. Visą amžių pùkši pùkši, ant senatvės sustiprės. <br/>4. <span class="explanation">būti nepatenkintam, pykti, murmėti, niurzgėti: </span> Vaikšto po stubą ir pùkšia, pikta. Pukši kai kubezdalis <span class="explanation"> (labai supykęs) </span>. <span class="explanation">verkšlenti: </span> Vaikui gal negera – vis pùkši ir pùkši. Mūsų Joniukui gal kokia nesveikata pristojo: pirma toks linksmas buvo, o dabar pùkši ir pùkši. Ko čia pukšì, lūpą patempęs? Gal močia uždavė? Ta mergaitė pùkši ir pùkši be sustojimo. Vaikeli, ko pukšì, kas atsitiko? <span class="explanation">kvakšėti: </span> Išmaudžiau perekšlę – vėl pùkši i vėl gūžton lenda. Pukši kaip varlė pavasarį. <br/>5. <span class="explanation">trūkinėti: </span> Siuva tokiais pùkšinčiais siūlais. <br/>6. <span class="explanation">su garsu sproginėti: </span> Šiemet bulbės gerokai papuvo, net pùkši. Pukši kap varlė po ratu. <span class="explanation">pliaukšėti: </span> Žuvis pukši. Žuvys neršti, kad labai pakraščiais pukši. <br/><b>atpukšė́ti</b>. <span class="explanation">atpūškuoti, atpukšnoti: </span> Darbininkai, pamatę traukinį atadundant atapukšint, ik vieno sustojo. <br/><b>išpukšė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">išrūgti: </span> Dabar vasarą smetona greit išpùkši. Ar jau išpukšė́jo gira? <br/>2. <span class="explanation">išdžiūti, iškuštėti: </span> Turėjau šėpoj kelis cibulius, ale išsipukšė́ję. <br/><b>nupukšė́ti</b>. <span class="explanation">pukšint numirti: </span> Ta bobutė pukši ir pukši, matyt, tuoj nupukšė̃s. <br/><b>prapukšė́ti</b>. <span class="explanation">kurį laiką dejuoti: </span> Visą naktelę prapukšė́jo, nedavė nė akių sudėt. <br/><b>pripukšė́ti</b>. <span class="explanation">pakankamai prisidejuoti, prikniurzėti: </span> Gerai, kad ir mirė senelis, pripukšė́jo gana ant to pečiaus.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.