.
pùkšti, pū̃ška (puñška), pùško.
1. berti spuogais, pūslelėmis, puškais: Man punška galas liežuvio, t. y. pūslės pasidaro. Žiūrėk, tavo lūpos puñška. Sprogela kad ansprogo ant rankos, pùkšti pradėjo. Ranką nudegiau, ir pradėjo pùkšti. Tau puško koja nuo dėgio. | Pyragas kad įsikepa į karštą pečių, tai punška.
2. tinti. .
apipùkšti. aptekti pūslėmis: Apipuškusios rankos popuškėmis. | Apipùško pyragai, duona po karštu pečiumi, t. y. pūslės ant viršaus rados.
išpùkšti.
1. išberti pūslėmis: Liežuvis iš karščio dvasios išpùško pūslėmis, t. y. baltas pasidarė. Išpùško man visa gerklė, nasrai.
2. pasipūsti, supykti: Led priputnojau išsipùškusį (= išpū̃kštusį?) vyrą savo prie savęs.
nupùkšti. aptekti pūslėmis, spuogais, puškais: Lūpa nupuškusi popuškėmis. Galiukas liežuvio nupuško nū karštos dvasios. Liežuvis nupùkš, kad spjausi ant ugnies. Nupùško rankos, nudegiau. Nu slogos mun lūpos nupùško, panosė pašašo. Man veidas kad nupùško kaip luobas! Kad išdarė drabužius, veizam – visas kūnelis nupuškęs. Visas strošniai nupùško.
papùkšti.
1. nueiti pūslėmis: Papùškusi ranka. | Pyragas papùškęs nuo karščio.
2. patinti: Visa koja jau papùškusi. Akys nu ašarų papùškusios.
3. pasipūsti, supykti: Kaži kas nepatenkinta, vaikščio [ja] papùškusi.
supùkšti.
1. išberti (pūslėmis): Nudegiau, i supùško ranka pūslelėms. Kirminas įkando į koją, i supùško. | Pyragas po karštu pečiumi supuško plutelytėmis. Negražiai duona apkepė, supùško.
2. pasidaryti nestipriam, negalingam, subliūkšti: Jau tas vaikas supùško (apsiblausęs, mieguistas) . Supuškęs ir supuškęs, nežinau nė ką daryt. Kad tu supukštum!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.