puñduliuoti, -iuoja, -iavo
1. vynioti, vystyti: Tą vaiką puñduliuoja an tos lovos. Puñduliuok tu tą pirštą mamai.
2. ilgai rengtis, ruoštis kur rišant daiktus, pundelius: Nesipuñduliuok taip ilgai, ruoškis greičiau!
3. velti, taršyti: Nepunduliuok linų, verpalų, bo jie patys susipunduliuos, t. y. susivels.
4. suktis kamuoliais, sūkuriais: Punduliuoja dūmai. Rūkas punduliavosi. Melsvi dūmai punduliavosi ties kalnelio ketera. Kaip tikra pasakų sekėja ji džiaugėsi besipunduliuojančiomis sniegulėmis. | Mirtinai sukibę abudu kovotojai raitėsi, punduliavosi.
5. kraipytis: Per arimus nė nebandyk važiuoti su rugiais – labai punduliuojas, gali dar apvirsti.
išpuñduliuoti
1. išvynioti: Pakol tu išpuñduliuosi, tai aš ir susirasiu savo skepetaitę.
2. baigti ruošti, tvarkyti daiktus, pundus: Jos vis paskutinės lauk, kol išsipuñduliuos.
supuñduliuoti
1. surišti į pundą: Supuñduliuok tuos skudurus iš pasuolės.
2. susivelti, susitaršyti: Verpalai, linai susipunduliuo [ja],
kad nepadedi gražiai.
3. susikraipyti: Ant arimų užvažiavus, mano vežimas rugių susipuñduliavo ir užvirto.
užpuñduliuoti. apvynioti, aprišti: Pasišauk tą mergicą, ka tau tą pirštą užpuñduliuotų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.