x
.
pupė́ti, pùpa, -ė́jo.
1. išduoti duslų nutrūkstamą garsą, pupsėti: Ežys pupą̃s.
2. bambėti: Pupė́k nepupė́jęs, o viršus bus mano. Pupù ir pupù kaip senis. Pupė́jo pupė́jo užsidariusi. Pùpa, kad negerai. Ko čia pupì kaip ubagas, kruopus pabėręs! Pupa kap ubagas, trupinius pabėręs.
3. virti, kunkuliuoti: Jau ir puodai pupa.
išpupė́ti, ìšpupa, -ė́jo.
1. kunkuliuojant išbėgti: Diedas rankom gynė gynė viralą, išpupė́jo visas.
2. pukšint iškilti, išrūgti: Duona ažmaišyta išpupėjo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.