pùpinti (-yti), -ina, -ino.
1. su garsu mušti, plumpinti: Nusitvėrę didelius kūjus, ir pupina į baltai įkaitintą geležį. Pasiimsiva apdegintą kartį ir imsiva ja pupinti lokius. Pupina su ranka kaip baudžiauninkas botagu. kulti: Atsikėlei anksti rytą ir pùpink iš jaujos javus. Simanų jau seniai linus pùpina.
2. su garsu gerti, gurkšnoti, srėbti: Susėdę bernai pùpina alų. Kad pùpina vaikas vandenį, tai ausys linksta. Pùpina paršelis pieną iš butelio, gal pasveiks. Pùpyk barščius ir tylėk.
3. kalbėti ką mechaniškai, belsti, bambėti: Aš nė mažas poterių nepùpydavau.
atpùpinti.
1. atmušti: Sušalimo nejaučiu, ale kojas atpùpinau.
2. atsigerti: Atsipùpino ir eina.
3. atkalbėti, atbelsti, atbambėti: Aš poterius atpùpinu, ir gerai.
išpùpinti.
1. iškulti: Vyrai tris kapas avižų išpùpino. Tris kluonus išpùpinau.
2. išgerti: Aną butelį jis vienas išpùpino. Visą puodelį vandens išpùpino.
nupùpinti. nušauti, užmušti: Šiandien nupùpinau puikią lapę.
pripùpinti. prigerti: Tai pripùpino vandenio pilną pilvą. Arklys prigėrė, prisipùpino lig soties.
supùpinti.
1. sumušti: Ale, matysi, dar ir jį patį supùpys!
2. sukirsti, sukapoti, suskaldyti: Supùpino visą krūvą malkų.
užpùpinti. užmušti: Toks razbainykas buvo, gal kas užpùpino. Prisivijo ir užpùpino tą zuikelį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.