pūpsóti, pū̃pso, -ójo.
1. būti atsikišusiam, pastebimam: Kas čia tavo pū̃pso už ančio atsikišę, ar obalys, ar akmuo? Obuolys pū̃pso kešenė [je]. Kišk pietus į kišenę, kad ir pūpsos, ar ką darys. Obuolių pilni kišeniai pūpso. Tavo piniginė, matyt, pilna, kad teip pū̃pso. Pū̃pso papai. Ar tik ne butelis kešeniuj pūpso? Po plaukais pūpsojo guzelis. Jau pūpso po žiurstu. būti nėščiai, lauktis: Jau ji pū̃pso. Jau, rodos, tavo žmona pūpso.
2. būti kur, stovėti išsipūtusiam, pampsoti: Kas to [je] daubo [je] pūpsójo? Pažiūrėk, kas ten pagal ravą pū̃pso. Mačiau, kad ta mergelka į griovį pūpso, tupa. Eina an rytojaus miškan, agi žiūri – kas pabaly pūpso; prieina – agi žmogus nebegyvas. Einu keliu – pūpso kas, padaboju – akmuo. Kažin kas pū̃psąs prie kelmui ant pievos. Kas čia augs – samanos pū̃pso. Toliau, pasieny, lova gana apsti, uždengta kromine apklote, joje du priegalviu pūpso. Pro šalį dardėjo valstiečių vežimai su pūpsančiais grūdų maišais. Jam ant galvos gražūs garbiniai pūpso. Lango kertėje jau ir bepūpsąs pritaisytas lizdas. Kitame varsnų gale burzgė traktorius, prie jo šono pūpsojo pora bakų. Namukai buvo panašūs į tuos kupstus, kurių tiek daug pūpsojo abipus vieškelio. Ant kalvos pūpso daili klevų ir liepų kupetėlė. Viduryje lauko pūpso dūminės pirkios. Kur žiūri – pražydusių puokščių pusnynai. Kiekvienas medelis bepūpso papuręs. Storas portfelis pūpsojo pažastyje. Miežis ant akies pūpso. Kepurės sniego pūpso ant šakų. Stambaus veido viduryje pūpsojo mažutė noselė. Pūpsomieji ornamentai. būti pasipūtusiam, didžiuotis: Eik šen, nepūpsójęs vienas užtrobgalė [je] ! Nepūpsók susitraukęs, eik valgyti! Nepūpsók taip prieš kitus, vis tiek nebūsi geresnis. Pū̃pso išsipūtusi žydelka angos tarpe su krinolinomis. Pūpso kaip pupų pėdas. Sodriose žaliose samanose išdidžiai pūpso rudgalviai baravykai.
išpūpsóti. prastypsoti, prastyroti. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.