išpurkštauti

pùrkštauti, -auja (-auna), -avo. purkštáuti, -áuja, -ãvo

1. pučiant taškyti, purkščioti: Puskarininkis džiaugsmingai purkštavo pildamas sau ant galvos vandenį. lynoti: Lietukas pùrkštauja.

2. prunkšti: Katė pùrkštauja. Purkštauja lyg šuo prie karšto lakalo. Tie [ožiai] netylėjo, purkštavo, spjaudėsi, priešais ragus statė. | Kažkur toliau išgąstingai purkštavo kėkštas.

3. juoktis prunkštaujant: Ko čia pùrkštaujat papečkiais daba?! Visos mergos iš tokio jo darbo ėmė purkštauti. Mergos pakampiais purkštau [ja] iš durnjonio.

4. būti nepatenkintam, pykti, šiauštis, priekaištauti, piktai kalbėti: Purkštauji ir pati nežinai, ko purkštauji. Pùrkštauja visai už menką nieką. Ko gi da tau reikia, kad purkštauji?! Ko čia pùrkštauni kap katinas, eik geriau gult! Pùrkštavo bobos: meisa smirdanti. Nepùrkštauk per daug: nieko nepabaidysi. Nuo pradžios jie sutarė gyvęt, tik paskui pradėjo abeji pùrkštaut. Ko pùrkštauji kaip kalakutas! Ką jam bepasakysi, jis visuomet pùrkštaus. Tu prieš mane pùrkštausi, varlės koja neskustoja! Nėr da čia ko prieš močią pùrkštauna! Didžiuojas, pùrkštau [ja],
nora, ka pulčiau į lopą. Nepùrkštauk par daug, jeigu ema, tai ir eik (tekėk) . Ko čia pùrkštauni labai – pasakyta, ir eik! Ko čia teip pùrkštauni, ar nemoki gražiau šnekėt!. Nesipurkštauk per daug, neištekėsi! Ir ko tu vis piktai purkštáunies?!
atsipùrkštauti purkštaujant atsakyti, atrėžti: Anos vis atsipurkštauna.
išpùrkštauti

1. praleisti kurį laiką supykus, prasiožiuoti.

2. pasiekti ką purkštaujant: Šitaip purkštaudamas, nieko neišpùrkštaus.

3. išsipykti iki valios: Uošvė išsipùrkštavo, kiek tik benorėjo.
nupùrkštauti

1. pasiekti purkštaujant: Purkštavo purkštavo ir nelabai kur nupùrkštavo.

2. didžiuotis, pasipūsti: Gali nuspùrkštaut – niekas galvon nesuims.
papùrkštauti.

1. pučiant pataškyti: Laivas slinko palengva pirmyn, nuo vienos bangos viršūnės ant kitos, truputį papurkštaudamas ir smarkiau suūždamas. Atbėgo paršai, pasipurkštavo lovy, ir vagi, nebėr.

2. paprunkšti: Katinai papurkštavo, papurkštavo, žemę nagais padraskė.

3. papykti, pasišiaušti, paprieštarauti: Juzė truputį ant jo papurkštavo, kad taip pasivėlinęs. Tik papùrkštauk prieš mane, tai tuoj!
užsipùrkštauti užpykti: Aš tik vieną žodį jai pasakiau, o ana kad užsipùrkštavo!

Įrašas
Paaiškinimas	<b>pùrkštauti, </b>-auja (-auna), -avo. purkštáuti, -áuja, -ãvo<br/>1. <span class="explanation">pučiant taškyti, purkščioti: </span> Puskarininkis džiaugsmingai purkštavo pildamas sau ant galvos vandenį. <span class="explanation">lynoti: </span> Lietukas pùrkštauja. <br/>2. <span class="explanation">prunkšti: </span> Katė pùrkštauja. Purkštauja lyg šuo prie karšto lakalo. Tie [ožiai] netylėjo, purkštavo, spjaudėsi, priešais ragus statė. | Kažkur toliau išgąstingai purkštavo kėkštas. <br/>3. <span class="explanation">juoktis prunkštaujant: </span> Ko čia pùrkštaujat papečkiais daba?! Visos mergos iš tokio jo darbo ėmė purkštauti. Mergos pakampiais purkštau [ja] iš durnjonio. <br/>4. <span class="explanation">būti nepatenkintam, pykti, šiauštis, priekaištauti, piktai kalbėti: </span> Purkštauji ir pati nežinai, ko purkštauji. Pùrkštauja visai už menką nieką. Ko gi da tau reikia, kad purkštauji?! Ko čia pùrkštauni kap katinas, eik geriau gult! Pùrkštavo bobos: meisa smirdanti. Nepùrkštauk per daug: nieko nepabaidysi. Nuo pradžios jie sutarė gyvęt, tik paskui pradėjo abeji pùrkštaut. Ko pùrkštauji kaip kalakutas! Ką jam bepasakysi, jis visuomet pùrkštaus. Tu prieš mane pùrkštausi, varlės koja neskustoja! Nėr da čia ko prieš močią pùrkštauna! Didžiuojas, pùrkštau [ja], nora, ka pulčiau į lopą. Nepùrkštauk par daug, jeigu ema, tai ir eik <span class="explanation"> (tekėk) </span>. Ko čia pùrkštauni labai – pasakyta, ir eik! Ko čia teip pùrkštauni, ar nemoki gražiau šnekėt!. Nesipurkštauk per daug, neištekėsi! Ir ko tu vis piktai purkštáunies?! <br/><b>atsipùrkštauti</b> <span class="explanation">purkštaujant atsakyti, atrėžti: </span> Anos vis atsipurkštauna. <br/><b>išpùrkštauti</b><br/>1. <span class="explanation">praleisti kurį laiką supykus, prasiožiuoti. </span> <br/>2. <span class="explanation">pasiekti ką purkštaujant: </span> Šitaip purkštaudamas, nieko neišpùrkštaus. <br/>3. <span class="explanation">išsipykti iki valios: </span> Uošvė išsipùrkštavo, kiek tik benorėjo. <br/><b>nupùrkštauti</b><br/>1. <span class="explanation">pasiekti purkštaujant: </span> Purkštavo purkštavo ir nelabai kur nupùrkštavo. <br/>2. <span class="explanation">didžiuotis, pasipūsti: </span> Gali nuspùrkštaut – niekas galvon nesuims. <br/><b>papùrkštauti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pučiant pataškyti: </span> Laivas slinko palengva pirmyn, nuo vienos bangos viršūnės ant kitos, truputį papurkštaudamas ir smarkiau suūždamas. Atbėgo paršai, pasipurkštavo lovy, ir vagi, nebėr. <br/>2. <span class="explanation">paprunkšti: </span> Katinai papurkštavo, papurkštavo, žemę nagais padraskė. <br/>3. <span class="explanation">papykti, pasišiaušti, paprieštarauti: </span> Juzė truputį ant jo papurkštavo, kad taip pasivėlinęs. Tik papùrkštauk prieš mane, tai tuoj! <br/><b>užsipùrkštauti</b> <span class="explanation">užpykti: </span> Aš tik vieną žodį jai pasakiau, o ana kad užsipùrkštavo!
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.