x
purkštúoti, -úoja, -ãvo
1. skalauti (burną, dantis): Purkštúoti burną.
2. būti susierzinusiam, nepatenkintam: Tas žmogus purkštúo [ja],
kaži kas jam nutiko.
išpurkštúoti.
1. išskalauti (burną). . Įsigerk vandenio, ir išsipurkštuos gerklė.
2. švirkščiant praplauti: Kad išpurkštúotų daktaras ausį, gal tą purpavimą atimtų.
papurkštúoti. truputį papurkšti: Reiks i man papurkštúot gryčią [, kad musės išnyktų].
supurkštúoti. supykus pasikarščiuoti: Būtų neparsiskyrę, al' to [ji] Ancė supurkštãvo.
užsipurkštúoti užpykti: Tik pasakyk kokį žodį, tai tuoj užsipurkštãvo ir nulėkė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.