purpsóti, pur̃pso, -ójo.
1. tingiai, pasipūtus sėdėti, tupėti, gulėti, kiurksoti: Atsisėdęs ant suolo, ir pur̃pso, pakabinęs gurklį. Pasipušinus svočia ir pur̃pso, t. y. sėdi. Pur̃pso papykus kai papuža, nenori kalbėti. Ką jis veiks – pur̃pso pas pečių. Ko purpsaĩ gryčioj, ko neini į lauką! Ko tu purpsai ir purpsai atsisėdęs, eik prie darbo! Nenori, nereik – lei sau pur̃pso! Ko čia purpsaĩ – lėk gult! Pur̃pso lyg marti pūkuose. Šalia jo purpsojo balta suknele jauna moteris ir žiūrėjo į jį lyg į kokį dievaitį. Škec, bjaurybe, ko purpsaĩ an stalo! Škač, tu bjaurybe, nepurpsojusi! Meski ją už tvoros, tegu ji te purpsai. Ko čia purpsai kai pelų maišas! Sėdž bernelis už stalelio, kaip pelėda purpso. Višta pur̃pso pasipūtus, neina lesti. Kažin, kame tos vištos šį vakarą pur̃pso? Aukštamsiam beržioke rytas vakaras pur̃pso varna. Balandis sau i pur̃pso atsistojęs ant laktos.
2. būti papurusiam: Nenugenėtos šakutės purpso kaip kokio pasipūtėlio paukščio plunksnos. Ant galvos ne kunigaikščio kaupokas, tik lapinė kepurė purpsojo. Mergaitėm ant galvų kaspinai tik purpso. | Kur ne kur plėstrai [sniego] pakriūtose pur̃pso.
3. būti storam, riebiam: Skruostai vaiko purpso, o kūnas vienok liesas. Raudonumėlis, skaistumėlis skruostų – purpso, jau atsigavo, o kūnas vieni kaulai.
įsipurpsóti. užsisėdėti: Nu tu, broliuk, ir inspurpsójai vienoj vietoj!
išpurpsóti. išsėdėti kurį laiką: Išpurpsójo ažustalėj atsisėdęs, su niekuo nesikalbėdamas. Išpurpsai paržiem ant pečiaus, kad nors ką padirbtum. Išpurpsójo lig juodai nakčiai.
prapurpsóti. prasėdėti kurį laiką: Prapurpsójo atejęs kaip su reikalu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.