išpuruoti

purúoti, -úoja, -ãvo, pūrúoti

1. kilti rūgstant, pūstis, putoti: Jau ragaišis purúoja. Obuoliai kad kepa, kad puruoja! Jau alus purúoja. Geros, matyt, buvo mielės – ragaišis purúoja, iš geldos virsta. Ant stalo stovi, aukštai puruoja, tai jis išrašė mano veidelį.

2. skleistis, pūstis: Juo rečiau sėjau, juo tankiau dygo, o kaip gražiai puravo. Kiek šilčiau pasidarė, jau ir medžiai ima purúot. Tas apynėlis plačialaiškėlis, kur gražiai augo, linksmai puravo. Beržo lapeliai puravo, šviesi kepurėlė švytravo.

3. plazdėti, pleventi: Skaros jos šilkų puruoja. Ima eidamos šviluoti su plačiosioms savo kelnėms, kur nuo vėjo net puruoja. vilnyti: Žiū, kaip purúoja rugiai ant kalno.

4. daryti pasipūtusį, purinti: Gegutė plunksnas puravo, mergaitė galvą šukavo. Žylaitės plunksnas pūrãvo, mergelė galvą šukavo. Ruda rudeklė, pura pureklė takus takavo, kalnus puravo.

5. liulėti: Čia gali drąsiai eit, kad ir purúoja, ale kojos nelenda. Šlapia, slėniuos velėna purúoja.

6. lėtai eiti, vilktis, rėplioti: Pažiūrėk, kokis vabaliukas žeme puruoja. Senelis vos vos pūruoja. Ne, aš negaliu lėkti, negaliu nė puruoti. Pūrúoja boba privalgius. Pūruoja pūrelis devyniom skūrelėm.

7. dykinėti: Apstaisius, pavalgius parvasar pūrãvo.
atpurúoti. lėtai ateiti: Atpūrúoja valsčiaus pilvūzai. Atpūruoja pūrelė su devyniom skūrelėm; kas pamato, gailiai verkia.
įpurúoti. lėtai įeiti: Kas čia ineina, kas čia inpūruoja, ar pupų pėdelis, ar lekių maišelis?
išpurúoti.

1. iškilti rūgstant, išpursti: Išpurãvusi duona, t. y. iškilusi, kad gerai išminkyta ir įrūgusi. Tai kaip gražiai ragaišis išpurãvęs! Tešla kad išrūgo, tai net išpurãvo. Atnešė uogienės, bet uogos buvo išpurãvę. | Saldus alutis išpurãvo, slauni giminėlė suvažiavo. Gražiai duona išsipurãvus. Ragaišis neišsipurãvo, dabar valgyk suglitusį.

2. suklestėti: Taip retai sėjom, taip tankiai dygo, taip gražiai išpūravo. išsiskleisti: Kad aš pavirsčiau raiba gegele, aš įsitūpčiau, išsipuruočiau kur į vyriausią žalią čiepelį.
nupurúoti. pasipūtus nueiti: Nupūrãvo instaisę.
papurúoti. nueiti: Papūravo šalin Baltgalvė.
parpurúoti. lėtai pareiti: Parpūrúoja visi koja až kojos.
pripurúoti. pamažu prisiartinti: Oi aš prilėkiau, oi aš pripūravau prie tėvelio dvarelio.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>purúoti, </b>-úoja, -ãvo, pūrúoti<br/>1. <span class="explanation">kilti rūgstant, pūstis, putoti: </span> Jau ragaišis purúoja. Obuoliai kad kepa, kad puruoja! Jau alus purúoja. Geros, matyt, buvo mielės – ragaišis purúoja, iš geldos virsta. Ant stalo stovi, aukštai puruoja, tai jis išrašė mano veidelį. <br/>2. <span class="explanation">skleistis, pūstis: </span> Juo rečiau sėjau, juo tankiau dygo, o kaip gražiai puravo. Kiek šilčiau pasidarė, jau ir medžiai ima purúot. Tas apynėlis plačialaiškėlis, kur gražiai augo, linksmai puravo. Beržo lapeliai puravo, šviesi kepurėlė švytravo. <br/>3. <span class="explanation">plazdėti, pleventi: </span> Skaros jos šilkų puruoja. Ima eidamos šviluoti su plačiosioms savo kelnėms, kur nuo vėjo net puruoja. <span class="explanation">vilnyti: </span> Žiū, kaip purúoja rugiai ant kalno. <br/>4. <span class="explanation">daryti pasipūtusį, purinti: </span> Gegutė plunksnas puravo, mergaitė galvą šukavo. Žylaitės plunksnas pūrãvo, mergelė galvą šukavo. Ruda rudeklė, pura pureklė takus takavo, kalnus puravo. <br/>5. <span class="explanation">liulėti: </span> Čia gali drąsiai eit, kad ir purúoja, ale kojos nelenda. Šlapia, slėniuos velėna purúoja. <br/>6. <span class="explanation">lėtai eiti, vilktis, rėplioti: </span> Pažiūrėk, kokis vabaliukas žeme puruoja. Senelis vos vos pūruoja. Ne, aš negaliu lėkti, negaliu nė puruoti. Pūrúoja boba privalgius. Pūruoja pūrelis devyniom skūrelėm. <br/>7. <span class="explanation">dykinėti: </span> Apstaisius, pavalgius parvasar pūrãvo. <br/><b>atpurúoti</b>. <span class="explanation">lėtai ateiti: </span> Atpūrúoja valsčiaus pilvūzai. Atpūruoja pūrelė su devyniom skūrelėm; kas pamato, gailiai verkia. <br/><b>įpurúoti</b>. <span class="explanation">lėtai įeiti: </span> Kas čia ineina, kas čia inpūruoja, ar pupų pėdelis, ar lekių maišelis? <br/><b>išpurúoti</b>. <br/>1. <span class="explanation">iškilti rūgstant, išpursti: </span> Išpurãvusi duona, t. y. iškilusi, kad gerai išminkyta ir įrūgusi. Tai kaip gražiai ragaišis išpurãvęs! Tešla kad išrūgo, tai net išpurãvo. Atnešė uogienės, bet uogos buvo išpurãvę. | Saldus alutis išpurãvo, slauni giminėlė suvažiavo. Gražiai duona išsipurãvus. Ragaišis neišsipurãvo, dabar valgyk suglitusį. <br/>2. <span class="explanation">suklestėti: </span> Taip retai sėjom, taip tankiai dygo, taip gražiai išpūravo. <span class="explanation">išsiskleisti: </span> Kad aš pavirsčiau raiba gegele, aš įsitūpčiau, išsipuruočiau kur į vyriausią žalią čiepelį. <br/><b>nupurúoti</b>. <span class="explanation">pasipūtus nueiti: </span> Nupūrãvo instaisę. <br/><b>papurúoti</b>. <span class="explanation">nueiti: </span> Papūravo šalin Baltgalvė. <br/><b>parpurúoti</b>. <span class="explanation">lėtai pareiti: </span> Parpūrúoja visi koja až kojos. <br/><b>pripurúoti</b>. <span class="explanation">pamažu prisiartinti: </span> Oi aš prilėkiau, oi aš pripūravau prie tėvelio dvarelio.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.