išpūsčioti

pū́sčioti, -ioja, -iojo, pūsčióti, -iója, -iójo

1. pūsti 1: Vėjis pūsčió [ja]. Uždaryk langą, vėjas pū́sčioja į kuprą! Vėjelis pū́sčioja, sveika.

2. pūsti 3: Pūsčiodamas garais prariedėjo garvežys. Pobūvio šeimininkas pradžioje, būdavo, uždega pypkę, pūsčioja mėlyną dūmelį ir kalbina besirenkančius literatus. Tiktai skubėjo visi už stalų, trepsėdami nuo šalčio, pūsčiodami atgrubusias rankas. Kam pū́sčioji žvakę?!

3. oro srove šalinti: Jis pūsčiojo dulkes nuo viršelių.

4. pūsti 4: Kuoduotas kukutis pievoje pūsčioja savo dūdelę.

5. pūsti 7: Pūsčiojo driežų gerklaitės. Pū́sčioja ant tvoros kirbinės privelėtų marškinių. Jis turi ant pečių raudoną pūsčiojantį apsiaustą. Ji siūbavo, ir jos sijonai pūsčiojo. Ale ir kemša (valgo), net žandai pū́sčioja. Kai kramto [be dantų],
tai ta burna pū́sčioja. Ka poteriauja, ka poteriauja – net ūsai pū́sčioja. | Išeinu į kuknią – tik pū́sčioja liepsna iš pečiaus.

6. iš lėto eiti: Kur tu dabar pū́sčioji?
atpū́sčioti

1. atpūsti 5: Vaikelis gimė negyvas, tai jį atpū́sčiojo bobos.

2. atpūsti 9: Žiūriù, Ona ateina, atpū́sčioja.
išpū́sčioti. išpūsti 1: Smėlį išpūsčioja nuožmios vėtros. Simpatijos jausmas išsisklaidė, lyg šiaurės vėjo išpūsčiotas.
supū́sčioti. suplasnoti, supleventi: Bet šis apsižiūrėjo, trenkė duris, ir tik naujutėliai skvernai ore supūsčiojo.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>pū́sčioti, </b>-ioja, -iojo, pūsčióti, -iója, -iójo<br/>1. pūsti 1: Vėjis pūsčió [ja]. Uždaryk langą, vėjas pū́sčioja į kuprą! Vėjelis pū́sčioja, sveika. <br/>2. pūsti 3: Pūsčiodamas garais prariedėjo garvežys. Pobūvio šeimininkas pradžioje, būdavo, uždega pypkę, pūsčioja mėlyną dūmelį ir kalbina besirenkančius literatus. Tiktai skubėjo visi už stalų, trepsėdami nuo šalčio, pūsčiodami atgrubusias rankas. Kam pū́sčioji žvakę?! <br/>3. <span class="explanation">oro srove šalinti: </span> Jis pūsčiojo dulkes nuo viršelių. <br/>4. pūsti 4: Kuoduotas kukutis pievoje pūsčioja savo dūdelę. <br/>5. pūsti 7: Pūsčiojo driežų gerklaitės. Pū́sčioja ant tvoros kirbinės privelėtų marškinių. Jis turi ant pečių raudoną pūsčiojantį apsiaustą. Ji siūbavo, ir jos sijonai pūsčiojo. Ale ir kemša <span class="explanation"> (valgo), </span> net žandai pū́sčioja. Kai kramto [be dantų], tai ta burna pū́sčioja. Ka poteriauja, ka poteriauja – net ūsai pū́sčioja. | Išeinu į kuknią – tik pū́sčioja liepsna iš pečiaus. <br/>6. <span class="explanation">iš lėto eiti: </span> Kur tu dabar pū́sčioji? <br/><b>atpū́sčioti</b><br/>1. atpūsti 5: Vaikelis gimė negyvas, tai jį atpū́sčiojo bobos. <br/>2. atpūsti 9: Žiūriù, Ona ateina, atpū́sčioja. <br/><b>išpū́sčioti</b>. išpūsti 1: Smėlį išpūsčioja nuožmios vėtros. Simpatijos jausmas išsisklaidė, lyg šiaurės vėjo išpūsčiotas. <br/><b>supū́sčioti</b>. <span class="explanation">suplasnoti, supleventi: </span> Bet šis apsižiūrėjo, trenkė duris, ir tik naujutėliai skvernai ore supūsčiojo.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.