pùškinti (-yti), -ina, -ino.
1. mušti: Kam taip pùškini tuos vaikus? draskyti: Velnis smarkiai kūno dalis puškina iš visokios šalies.
2. valgyti, ėsti su garsu, triuškinti, triaukšti: Juodu ten saldainius pùškina. Jau tėvas pùškina ausį, tu gausi uodegą valgyt. Jie riešutus puškina. Kiaulė puškina. Ir pùškins kaip smakas pri ausų griužį, ar vietos kitos ėsti neturi! Jis galia puškyt kaip koks arklys.
3. smarkiai deginti, kad puškėtų: Kam pùškini ugnį, t. y. dedi daug malkų. Tegul jus ugnis iž aukšto degina, o puškindama tegul jus naikina.
4. šaudyti, pyškinti.
apsipùškinti
1. puškais, spuogais aptekti.
2. šiltai apsirengti: Nu tu, vaikeli, ir apsipùškinai, nors po žiemos vartais gult!
išpùškinti
1. išsipuošti, išsidabinti: Ir išsipùškinai kaip lėlė uolinė. Išsipuškinusi tarp visų labiausiai buvo Liaura – Amelijos giminietė.
2. išdeginti, išsvilinti: Reik išpùškinti avies galvą.
3. išrauti: Aš jį su visoms šaknimis išpùškinau.
nupùškinti. nurauti: Nupùškino vel [nia] s, nurovė mišką.
papùškinti. padeginti.
supùškinti. suvalgyti, sutratinti: Supùškinau visą žąsies kulšį, kad net ir kaulelių nebeliko. Suvalgė žvirblelį, supùškino. Susėdo sveteliai, suroglino, suvalgė žvirblelį, supuškino. Jis kiečiausias duonos plutas supuškina, jo geri dantys. sutriuškinti: Diskusijose Karčiūnas paprasta liaudies kalba ir išmintim nugalėdavo visus naujuosius karštuolius – nacionalizmo garbintojus, supuškindavo politinius veikėjus, iškilusius jėga.
užsipùškinti. užsidegti: Einam, vyrai, pypkes užsipùškyti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.