puškuliúoti, -iúoja, -iãvo.
1. pukšėti, burbuliuoti (verdant, rūgstant): Košė verda, puškuliuoja. Jeg nepuškuliúoja gira, tai da nerūgsta. Ant pečiaus pradėjo duona puškuliúot. Pelijo rikėmis sudėtį sūriai, puškuliavo didžiuliai puodai grietinės. Ugninių garų debesiuose skystas žemės ritulys viręs, puškuliavęs, putojęs. Tokia klampi bala – kaip ažbridau, dumblas net puškuliúoja.
2. darytis puškams, būti nelygiam: Audeklas puškuliuõs, kai minkštai bus įriesta.
išpuškuliúoti. prisidaryti puškų, išakyti: Išpuškuliãvo visas ragaišis. Balos paviršius burbulais išpuškuliavęs.
nupuškuliúoti
1. nuspuoguoti: Nupuškuliãvo visą burną. Krankiu (kosiu), kaip malkas kapoju, o lūpos nušašo, nupuškuliãvo.
2. atsirasti pūslių: Tu žiūrėk, kaip mano ranka sudeginta nupuškuliãvo. Apšutinau vandeniu krūtinę, ir nupuškuliãvo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.